Tada politikams užkliuvo, kad Lietuvos archeologijos draugija mano, kad būtų gražu ir tikslinga įamžinti šio žmogaus atminimą Klaipėdoje, jo vardu pavadinant vieną iš gatvių, o siūloma pakabinti lentelę ant vieno iš buvusių kareivinių pastatų, kur dabar veikia Klaipėdos universitetas.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad nelabai tinkama vieta įamžinimui: „Toks jausmas, kad, kai nebėra kur, pakabiname, kur tarnavo“, – tvirtino kai kurie politikai.

Tarybos nariai pastebėjo, kad Klaipėdoje tarnavo daug žymių karininkų. Sukūrus precendentą, baimintasi, kad atminimo lentelės gali netilpti ant pastatų sienų.

Miesto tarybos posėdžio metu šio klausimo svarstymas praėjo be didelių diskusijų. Tarybos narė Nina Puteikienė pasidžiaugė, kad bus įamžintas P.Tarasenkos (1892–1962) atminimas Klaipėdoje.

„Noriu paakinti, kad į įamžinimo lenteles nebūtų pažiūrėta formaliai, o kūrybiškai. Iš šio ženklo nėra aišku, kuo tas žmogus nusipelnęs Klaipėdai. Gal perskaitęs kažkas ir pasidomės, o gal ir ne. Ar nebūtų galima Klaipėdai nusipelniusių žmonių susieti su neformaliuoju ugdymu, o gal ir formaliuoju. Būtų galima ir per istorijos pamokas vaikams suteikti apie miestui nusipelniusius žmones. Noriu paprašyti, kad būtų parengtos tokios neformaliojo ugdymo programos“, – komentavo N.Puteikienė.

Tarybos narys Vytautas Čepas priminė, kad jo vadovaujama Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija savivaldybei siūlė gatvėje, kuriai suteiktas vienos ar kitos Klaipėdai nusipelniusios asmenybės vardas, įrengti stendą, kuriame būtų nurodyti žmogaus nuopelnai.

„Mūsų siūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Į šį nebuvo atsižvelgta. Dėl neformaliojo ugdymo – gera idėja“, – kolegę palaikė tarybos narys.

Įamžinti P.Tarasenkos (1892–1962) atminimą Klaipėdoje pasiūlė Lietuvos archeologijos draugija. Organizacijos atstovai pabrėžė, kad šis žmogus be kitų nuopelnų šaliai yra palikęs ryškų pėdsaką uostamiestyje.

Būdamas Lietuvos kariuomenės karininku 1923–1925 m. P.Tarasenka tarnavo Klaipėdoje dislokuotame 7-ajame žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pėstininko pulke. Pastarasis buvo įsikūręs dabartinėje Klaipėdos universiteto teritorijoje.

Iniciatoriai nurodė, kad būdamas uostamiestyje P.Tarasenka ne tik parašė kraštotyrinį-archeologinį vadovėlį „Priešistorinė Lietuva“, bet ir žvalgė regioninius piliakalnius, rūpinosi Klaipėdos muziejaus įkūrimu. Pabrėžta, kad šiemet minimos 125 jo gimimo metinės. Atkreiptas dėmesys, kad Seimas šiuos metus paskelbė piliakalnių metais.

Uostamiesčio savivaldybė atminimo lentą įrengs savo lėšomis. Skaičiuojama, kad tai atsieis apie 1 tūkst. eurų. Tiksli kaina paaiškėtų po konkurso.