Klaipėdos valdžia šokiruota – netikėtai į viešumą iškilo žinia, kad giliavandenį uostą jau planuojama statyti nebe Būtingėje, o Melnragėje.

Melnragėje – 100 proc.

Aplinkos ministerijos užsakymu Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas rengia Lietuvos bendrojo plano jūrinių teritorijų dalį.

„Jei nebūčiau nužingsniavęs į dokumentų pristatymą, jei būtume nepastebėję, kas yra planuojama, tai būtų “įšliopinę„ giliavandenį uostą Melnragėje, o paskui iš dokumento jo nebeišgrauši“, – emocingai kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

KU specialistų parengtuose užsakyto dokumento koncepcijos sprendiniuose numatyta, kad uostas turi plėstis ne tik vidinėje akvatorijoje, bet ir į išorę. Būtingė ir Šventoji uosto plėtrai įvardijama tik kaip alternatyva.

„Paprastai tariant, viename dokumente nurodyta, kad giliavandenis uostas turi atsirasti Melnragėje, o kitame – kad Melnragėje arba Būtingėje. Vadinasi, plano rengėjai siūlo, kad giliavandenis uostas 100 proc. būtų statomas Melnragėje“, – aiškino K.Macijauskas.

Įtaria piktus kėslus

Tai, jog rengiamoje Lietuvos bendrojo plano jūrinių teritorijų dalyje atsirado prielaida, kad giliavandenis uostas gali būti statomas Melnragėje, šokiravo Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską.

„Man nesuvokiama, kaip tai galėjo nutikti, nes pernai patvirtintoje Klaipėdos uosto plėtros galimybių studijoje prioritetinė giliavandenio uosto statybos vieta numatoma būtent Būtingėje. Be to, toks uostas Melnragėje nenumatytas nei Klaipėdos miesto bendrajame plane, nei kituose strateginiuose dokumentuose. Nenorėčiau įtarti piktų kėslų ar neaiškių užsakymų, bet visos versijos galimos, nes šiandien atsakymų nėra“, – diplomatiškai piktinosi uostamiesčio vadovas.

Jis pabrėžė, kad giliavandenio uosto vieta Melnragėje gali būti svarstoma tik viename kontekste – kaip alternatyva Būtingei.

Klaipėdos savivaldybė Aplinkos ministerijai jau pateikė pastabas dėl parengtų plano koncepcijos sprendinių.

„Tikiuosi, kad ministerija rimtai įvertins šias pastabas, kurios yra labai svarbios ir esminės. Jei į jas nebus atkreiptas dėmesys, tai reikštų, jog Klaipėdos pozicija ir jos planai yra ignoruojami“, – pabrėžė V.Grubliauskas.

Jis patikino, kad ir miesto politikų, ir jo asmeninė pozicija dėl giliavandenio uosto statybų Klaipėdoje nesikeičia.

Kai buvo tvirtinamas Klaipėdos bendrasis planas, iš jo buvo išbraukta prielaida, jog Melnragėje gali atsirasti giliavandenis uostas. Politikai tuomet balsavo, kad tokią galimybę svarstys tik tuomet, kai bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas.

Būtingė – alternatyva

Lietuvos bendrojo plano jūrinių teritorijų dalies rengėjas Klaipėdos universiteto mokslo darbuotojas Saulius Gulbinskas stebėjosi, jo žodžiais tariant, neadekvačia uostamiesčio valdžios reakcija į parengtus plano koncepcijos sprendinius.

„Lietuvoje turime vienintelį uostą Klaipėdoje ir, manau, planuojama, kad jis ir toliau būtų. Mūsų logika yra tokia, jog Klaipėda yra uostas, ir miestas turės funkcionuoti kartu su juo. Lietuvos bendrasis planas numato tam tikras vystymo perspektyvas, juo nesiekiama kažko stabdyti ar reguliuoti, nes ribojimus galima bet kada padaryti“, – aiškino S.Gulbinskas.

Paklaustas, kodėl rengiamame dokumente uosto plėtra Melnragėje numatyta ne kaip alternatyva, o pastarąja tapo Būtingė, pašnekovas pabrėžė, kad numatoma, jog ir toliau galėtų būti naudojama bei plėtojama infrastruktūra, į kurią investuojami valstybės milijardai.

„Būtų tikrai keista, jei rengiamame plane nesudarytume prielaidų uostui plėstis. Mūsų tikrai niekas nesuprastų. Ir nevadinčiau, kad uosto plėtra numatoma Melnragėje, ji planuojama Klaipėdoje“, – terminais manipuliavo S.Gulbinskas.

Jo teigimu, parengti koncepcijos sprendiniai dar bus analizuojami, vertinamos visos gautos pastabos, dokumentas bus pristatomas visuomenei, institucijoms. Tuomet sprendiniai bus tikslinami ir tik tada pateks į planą, kuris ir bus atiduotas Aplinkos ministerijai. Lietuvos bendrąjį planą turi tvirtinti Vyriausybė ir Seimas.

„Ar sprendiniai nesikerta su miesto strateginiais dokumentais? Aukščiausias lygis planavime yra Lietuvos bendrasis planas“, – uostamiesčio valdžios poziciją tarsi ignoravo S.Gulbinskas.

Jis pabrėžė, kad šiame dokumente nenumatyta, ar uostas bus giliavandenis – jo vietą ir formą galiausia turės parinkti centrinė valdžia, nes universiteto specialistai esą pateiks tik alternatyvas.

Pyktis – ne tuo adresu

„Niekas niekur dar nepažymėta, kol kas rengiama tik koncepcija, kuri, mano žiniomis, po kelių savaičių jau turi būti pateikta svarstymui. Ją nagrinėdami ir apsispręsime, ar giliavandenis uostas turi būti Melnragėje, ar Būtingėje. Lietuvos bendrojo plano koncepcija ir yra tas momentas, kai bus galima dar sykį grįžti prie visų minčių ir argumentų apie giliavandenį uostą bei vietą jam ir tuomet apsispręsti, ką pažymėti dokumente“, – teigė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Jis nesuprato uostamiesčio valdžios pasipiktinimo ir rekomendavo kuo dažniau bendrauti su Klaipėdos universiteto mokslininkais.

„Ne Aplinkos ministerija teikia pasiūlymus Lietuvos bendrojo plano koncepcijai, o jos rengėjai. Todėl jei Klaipėdos valdžia pasijuto įsižeidusi, tai turėtų adresuoti klaipėdiečiams mokslininkams. Mes dar net nematėme tų pasiūlymų“, – atsakomybės dėl vietinės valdžios ignoravimo kratėsi V.Mazuronis.

Jis pabrėžė, jog Klaipėdos valdžia pykti ant Vyriausybės ir Seimo galėtų tik tuomet, jei Lietuvos bendrasis planas būtų patvirtintas ir jame tikrai būtų numatyta, kad giliavandenis uostas bus statomas Melnragėje.

„Dabar paklausysime argumentų, padiskutuosime, ir kas čia blogo?“ – retoriškai klausė aplinkos ministras.

Būsimasis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus giliavandenio uosto tema diskutuoti nepanoro.

„Klausimas dar labai ankstyvas dėl to, kad kol kas nesu patvirtintas uosto vadovu, ir dar todėl, kad Lietuvos bendrasis planas kol kas yra koncepcijos sprendinių stadijoje“, – nuo komentarų išsisuko A.Vaitkus.