Po „Klaipėdos“ publikacijos paaiškėjo, kad žmonės, gavę vienkartinę mirusiojo pašalpą, neturėtų prarasti iki tol turėtų lengvatų.

Gegužės 25 d. dienraščio straipsnyje „Po laidotuvių – nuostoliai“ rašyta, kad klaipėdiečių šeima, septynerius metus prižiūrėjusi vienišą senolę, jai mirus, gavo kelias jos šalpos pensijas.

73-ejų Irena Maslobojeva bei jos dukra Anžela Lunskienė pasirūpino mirusiosios laidotuvėmis. Svetimą žmogų laidojusios moterys turėjo išlaidų, kurias padengė gavusios senutės dviejų mėnesių pensiją. Tačiau dėl šių tariamų pajamų keturis vaikus auginanti A.Lunskienė neteko kompensacijos už šildymą ir socialinės pašalpos.

„Piniginės paramos įstatymas numato, kad žmogus, laidojęs net ne savo giminaitį ir gavęs laidojimo išmokas, netenka kompensacijų už šildymą, nes turėjo pajamų“, – prieš porą savaičių kalbėjo Klaipėdos savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.

Tačiau akivaizdus įstatymo nelogiškumas privertė valdininkes kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Savivaldybė raštu išdėstė savo klausimus ir prašė išaiškinti, kaip turėtų būti traktuojamos mirusiojo pensijos išmokos.

„Išaiškinta, kad šalpos išmokos už mirusįjį yra vienkartinio socialinio pobūdžio išmoka, kuri negali būti įskaičiuojama į pajamas“, – tikino A.Liesytė.

Specialistė pabrėžė, kad po tokio išaiškinimo keturių vaikų motina A.Lunskienė nepatirs jokių finansinių nuostolių.

„Moteris tikrai nenukentės, kadangi prašymai dėl socialinės pašalpos ir kompensacijos už šildymą perskaičiuojami kas tris mėnesius, jai lengvatos nenutrūko. Tiesiog, kol nebuvo atsakymo iš ministerijos, moteriai buvo išsiųstas tarpinis atsakymas“, – kalbėjo A.Liesytė.

Socialinės paramos skyriaus vedėja nenorėjo pripažinti, kad du mėnesius nežinioje laikyta šeima stresą patyrė dėl jos vadovaujamos tarnybos darbuotojų veiksmų. Ministerijai pateikus užklausimą, jo vangiai buvo laukiama du mėnesius, nors valstybės institucija atsakymą privalo pateikti per mėnesį.