Demonai ir skraidančios dangaus žiurkės. Taip kormoranus dėl jų išvaizdos, mitybos įpročių ir apdergtos sengirės vadina jų nemėgstantys neringiškiai. Tačiau šešerius metus trukę moksliniai tyrimai paneigė daugelį su šiais paukščiais susijusių mitų.

Pretenzijos nepagrįstos

Kormoranai nepagrįstai juodinami, įsitikinęs šešerius metus šių paukščių mitybą bei poveikį žuvų populiacijoms Kuršių mariose tyręs Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslininkas Žilvinas Pūtys.

Neseniai šiuo klausimu disertaciją apsigynęs mokslininkas pripažįsta, kad kormoranų populiacija yra tikrai labai didelė, o jie išgaudo didelius kiekius žuvų.

„Tačiau Kuršių marių areale ekosistemos pokyčių dėl kormoranų nepastebėta. Neįrodyta, kad dėl šių paukščių būtų sumažėjusi žuvų biomasė ar gausumas, mažėtų žvejų laimikiai, – teigė Ž.Pūtys. – Kormoranai daugiausia maitinasi mažomis žuvimis, nors kai kas mano, kad jie paveikia išteklių atsikūrimą. Pagal tyrimus, apie 70 proc. kormoranų mitybos raciono sudaro kuojos, ešeriai ir pūgžliai.“

Kormoranai atryja nesuvirškintus žuvų kauliukus, pagal kuriuos galima tirti, kokiomis žuvimis jie minta.

Mokslininkas priminė, kad gamtoje yra plėšrūnas, yra ir auka. Be plėšrūno ekosistemos negali egzistuoti. Sumaištį, kišdamasis į gamtą, paprastai esą sukelia pats žmogus.

Persikelia į šiaurės rytus

Vienas pagrindinių Ž.Pūčio tyrimo tikslų buvo išsiaiškinti, ar per 20 metų – tiek laiko vyksta stebėjimas – pasikeitė žuvų kiekis Kuršių mariose.

Nors žuvingumui įtakos gali turėti ne tik kormoranai, kurių populiacija gerokai išaugo, bet ir klimatinės sąlygos, tyrimu žymesnių pokyčių nenustatyta.

Juodkrantėje kormoranai buvo išnaikinti dar XIX a. Vėl perėti čia jie pradėjo 1989 m. Iki praėjusių metų populiacija išaugo iki 3 tūkst. perinčių paukščių porų. Metais anksčiau jų skaičius buvo rekordinis – 3 800 porų.

„Sureguliuoti kormoranų populiacijos taip paprastai neįmanoma. Kyla ir klausimas, ar tai turi pagrindo. Vakarų Europoje, Pietų Baltijoje, pastarąjį dešimtmetį kormoranų gausumas nedidėja. Tačiau jie toliau plinta ir gausėja šiaurės rytų kryptimi“, – sakė Ž.Pūtys.

Danijoje, Vokietijoje, Lenkijoje kormoranai yra medžiojami. Nuomonės dėl to įvairios, bet šitai esą neefektyvu.

Pinigai į orą?

Dabar keliamas klausimas, ar reikia kišti pinigus į kormoranų populiacijos reguliavimą? Juodkrantėje tai bandoma daryti nuo 2004 m.

Nustatyta, jog efektyviausia kormoranus baidyti iš lizdų, kad atšaltų juose likę kiaušiniai. Kažkada buvo sumanyta juos baidyti malūnsparniais. Bet šis projektas atmestas, nes kartu su kormoranais gyvena garniai. O jiems pakenkti nenorėta. Vėliau kormoranus bandyta baidyti oro balionais, vėliau ir fejerverkais.

Vien šiemet kormoranams baidyti Aplinkos ministerija skyrė 70 tūkst. litų, daugiau nei pusė šios sumos nukreipta į Juodkrantės koloniją.

Šiemet kormoranai pirmąkart buvo vaikomi masiškai, todėl išsiperėjo vos pusė lizdų. Tačiau paukščiai, kurie nesusilaukė palikuonių, mėgino steigti naujas kolonijas.