Klaipėdos miesto bei rajono mokytojai prisidėjo prie įspėjamojo streiko, kurio tikslas – didesni atlyginimai. Nors Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai tikina, kad šiemet ir taip numatyta didinti pedagogų algas, mokytojų norai dešimt kartų viršija Vyriausybės galimybes.

Žinutė tėveliams

Klaipėdoje iš 28 mokyklų prie įspėjamojo mokytojų streiko prisijungė 25 ugdymo įstaigos.

Tad daugumą tėvų elektroniniame dienyne pasiekė štai tokio turinio laiškas: "Gerb. tėveliai, gruodžio 8 d. nuo 8 val. iki 10 val. mokykloje vyks mokytojų streikas. Ugdomasis procesas prasidės 10 val. Mokinių, atvykusių į mokyklą nuo 8 val., saugumas ir priežiūra bus užtikrinta. Mokyklos administracija".

Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento vadovė Nijolė Laužikienė patvirtino, kad dar praėjusią savaitę susitiko su streiko organizatoriais ir aptarė vaikų užimtumą bei saugumą pedagogų protesto akcijos metu.

"Kai pasaulyje vyksta mokytojų streikai, ten niekas nesirūpina, kas turi užtikrinti mažamečių užimtumą. Mūsų streiko komitetas pasielgė labai humaniškai ir pagalvojo, kaip užimti pradinukus mokykloje streiko metu. Galbūt dėl to tie mūsų streikai ir yra neveiksmingi", – pabrėžė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo vadovė Laima Juknienė.

"Sunku vertinti šiuos pedagogų veiksmus, bet, manau, kiekvienas žmogus demokratinėje visuomenėje turi teisę kovoti už normalias darbo sąlygas. Kol kas streikas apims tik dvi pirmas pamokas, buvo svarbu išsiaiškinti ir kuri dalis pedagogų streikuos, nes ne visi prisideda prie protesto akcijos", – paaiškino N.Laužikienė.

Siekia pertvarkų?

L.Juknienė dienraščiui teigė, kad streiku siekiama kardinalios visos švietimo sistemos pertvarkos. Esą reikia gerinti ugdymo kokybę, kad neatsiliktume nuo kitų Vakarų Europos šalių.

"O ugdymo kokybė priklauso nuo mokytojų paruošimo lygio, pažiūrėkime, kas stoja mokytis į Edukologijos universitetą. Juk dabartiniu metu stojančiųjų vidurkis labai žemas, ir tai menkina šios profesijos prestižą", – dėstė L.Juknienė.

Vis dėlto Klaipėdos pedagogų profsąjungos lyderė pripažino, kad ir nuo gaunamo mokytojų atlyginimo priklauso profesijos autoritetas.

Tad įspėjamasis streikas iš esmės surengtas dėl pinigų, nes, pasak L.Juknienės, 2009 m. buvo sumažintos mokinio krepšelio lėšos, sumažintas kai kurių pamokų skaičius ir tai lig šiol neatstatyta į buvusį lygį.

"Pats pagrindinis reikalavimas yra iki 2017 m. atstatyti mokinio krepšelio lėšas. Tiesa, mokinio krepšelis per tuos metus buvo kažkiek didinamas ir dabar siekia 980 eurų, tačiau 2009-aisiais jis buvo 1 093 eurai. Visiems biudžetininkams buvo sumažintos algos, be to, apkarpytas ugdymo planas, todėl mokytojams mažėjo krūvis, o dėl to ir atlyginimai", – aiškino L.Juknienė.

Vidutinė paprasto mokytojo alga per mėnesį esą siekia 500 eurų neatskaičiavus mokesčių. Pernai Klaipėdoje, pasak L.Juknienės, vidutinė mokytojo alga siekė 400 eurų neatskaičiavus mokesčių.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Švietimo, profesinio ugdymo ir studijų komiteto pirmininkas Raimundas Balčiūnaitis įsitikinęs, kad pinigų, skirtų švietimui, yra pakankamai, bet trūksta efektyvaus jų panaudojimo. Esą "kol kas daugiau investuojama ne į žmogų, bet į pastatų šildymą".

Kito kelio nebuvo?

Pasak pedagogų profsąjungos atstovės, kito kelio, tik – streikas, nebeliko.

Pastarasis mokytojų streikas vyko 2012 m., dar dirbant buvusiam švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui. Ir tada norimų tikslų pasiekti nepavyko, nes tai taip pat buvo tik įspėjamasis streikas.

Tačiau rezultatą esą davė ilgalaikiai streikai, vykę 2008 m., kai Žemaitijos mokytojai streikavo 17 dienų. To kol kas imtis neketinama.

"Ir tada, ir dabar su valdžia vyko daug derybų, bet paskutinis kantrybės lašas perpildytas. Vasario mėnesį pas premjerą pusę metų veikusi darbo grupė nustatė, ką reikėtų keisti švietimo sistemoje, ir terminai buvo sudaryti, tačiau baigiasi šios Vyriausybės kadencija, o programa nėra įgyvendinama, nors buvo pažadėta", – piktinosi L.Juknienė.

Esą žadėta nuo šių metų vasario 5 proc. pakelti mokytojų atlyginimus, taip pat ir ikimokyklinių įstaigų pedagogams.

"Be to, Konstitucinis Teismas pripažino, kad pedagogų darbo apmokėjimo tvarka neteisinga ir ją reikia keisti. Šiandien aukščiausią kvalifikaciją ir maksimalų darbo stažą turintis pedagogas uždirba apie 900 eurų neatskaičiavus mokesčių. Tai – mokytojai ekspertai, bet tokių yra labai mažai", – tikino L.Juknienė.

Stiprybės semiasi iš latvių

Pagal įstatymą už streiko valandas atlyginimas nemokamas. Tačiau esą ugdymo spragos bus likviduojamos su mokiniais dirbant papildomai.

Todėl tariamasi dėl apmokėjimo. Suderėta, kad už tas streiko valandas mokytojams bus sumokėta ir žinios mokiniams bus kompensuotos.

"Suprantu, jog atrodo, kad dėl streiko labiausiai nukentės vaikai, tačiau šis mokytojų streikas nukreiptas ne prieš vaikus. Mes identifikuojame švietimo problemas ir smeigiame į skaudžiausią vietą. Manau, jei sustreikuotų darželiai ir nebebūtų kur palikti savo atžalų, tėvai pakeltų triukšmą, gal ir pavyktų ką laimėti derybose su Vyriausybe", – svarstė L.Juknienė.

Jei į šį dviejų valandų pedagogų įspėjimą valdžia nesureaguos, galvojama apie kitas protesto akcijas ir galbūt net neterminuotus streikus.

"Prieš gerą savaitę streikavo Latvijos mokytojai. Ten prie protesto akcijos prisijungė 25 tūkstančių pedagogų, 800 švietimo įstaigų nedirbo. Pas mus šį kartą protestuoja tik dalis šalies mokyklų", – pabrėžė L.Juknienė.

Norai kertasi su realybe

Pedagogų streikų reikalus kuruojanti švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė pripažino, kad mokytojai dirba labai atsakingą darbą.

"Jeigu būtų lėšų, ministerija duotų tiek, kiek mokytojams reikia: ir atlyginimams pakelti, ir darbo sąlygoms pagerinti. Bet yra taip kaip yra. Labiausiai džiugu, kad šiemet pirmą kartą po šešerių metų mokytojams keliamos algos. Priešmokyklinių įstaigų darbuotojams šiemet padidinta 10 proc., dar planuojama didinti 7 proc., be to, algos 5 proc. bus keliamos ir pradedantiems mokytojams. Visiems kitiems pedagogams planuojama padidinti 3 proc.", – dėstė viceministrė G.Krasauskienė, nors profsąjungų atstovė tikino priešingai.

Pasak viceministrės, valdžia daro realius žingsnius, tačiau kasmet mokinių skaičius mažėja, o mokytojų mažėja ne taip sparčiai.

Šiuo metu Lietuvoje yra 330 tūkst. moksleivių ir maždaug 33 tūkst. mokytojų. Moksleivių nuo 2012 m. sumažėjo 14 proc., o mokytojų iš profesinės veiklos per tą laiką pasitraukė kur kas mažesnė dalis.

"Mūsų žiniomis, streikuos apie 14 proc. šalies pedagogų. Ir nesvarbu, kad algas didiname, bet profsąjunga turbūt viską mato kitaip. Ministerija jų reikalavimų įgyvendinimui skyrė 10 mln. litų, tačiau mokytojų reikalavimams įvykdyti metams reikėtų 103 mln. eurų. Manau, tai nėra realu. Mokytojai turėtų įsiklausyti į valstybės galimybes", – teigė G.Krasauskienė.