Dviračių saugyklos

Įstaiga turi sukaupusi patirtį administruoti rakinamas dviračių saugyklas šalia ligoninių miestelio ir Malūnininkų gatvės kieme. Tai nedidelės talpos saugyklos, vertintinos labiau kaip bandomieji projektai, leidžiantys rasti geriausius išorės dizaino, IT sprendimų, paslaugų teikimo režimo variantus. Šiuo metu savivaldybė įrenginėja tris dviračių saugyklas Rumpiškės kvartale, iki metų pabaigos turėtume perimti jų administravimą. Tokių saugyklų skaičius šiame kvartale augs.

Pažangus parkavimas

Paskutinįjį pavasario mėnesį, išplėtus apmokestinto automobilių statymo zoną, reikėjo teritorijose sutvarkyti informacinių ženklų sistemą, įrengti parkomatus. Dabar šis darbas jau iš esmės yra pasibaigęs, parkavimo kontrolė vykdoma be buvusiojo pereinamojo laikotarpio lankstumo.

Pirmasis vasaros mėnuo rodo, kad pradinis siūlymas (nutaisytas į pigesnę pusę svarstant) aikštelę prie šiaurinio molo Melnragėje apmokestinti brangesniu tarifu buvo racionalus. Dabar ten jau dažnai nebetelpa automobiliai, vairuotojai priversti laukti eilėje ir keisti poilsio planus. Kita vertus, tai proga išbandyti kitokį scenarijų – palikti automobilį Melnragės centrinėje dalyje ir iki traukos centro prie molo keliauti nauju taku per kopas.

Jau šį sezoną pradės veikti informacinė sistema, leidžianti iš anksto vairuotojams sužinoti apie laisvas parkavimo vietas 3 aikštelėse – Pilies g. aikštelėje (127 vnt.), Šiaurės rago teritorijoje (82) ir Smiltynėje tarp Senosios perkėlos ir Jūrų muziejaus (376 ). Dar būdamas kelyje vairuotojas galės įvertinti aikštelių apkrovą ir priimti racionalų sprendimą. Planuojama, bus prieinama informacija ir apie laisvas parkavimo vietas Neringos mieste. Vertiname šią paslaugą kaip pirmą žingsnį į platesnį miesto laisvų parkavimo vietų monitoringą. Išbandę veikimą, įdiegsime ją, galbūt su reikiamomis korekcijomis, ir labiausiai apkrautose miesto parkavimo teritorijose.

Greta kitų darbų kuriame parkavimo vietų žemėlapį senamiestyje. Iki šiol vietų skaičius ten buvo grindžiamas tik ekspertiniais vertinimais, o jie dėl suprantamų priežasčių visada subjektyvūs, todėl jų pagrindu priimami sprendimai negalėjo būti tikslūs. Dabar mes iš drono kvartalais fotografuojame teritoriją, iš detalios schemos išbraukiame privačias valdas, kuriose nėra galimas viešas parkavimas, ir sužymime galimas parkavimo vietas. Žymint tenka įvertinti galimą automobilio pastatymo būdą (statmenai šaligatviui statant telpa daugiau), rezervuojamas vietas, atstumus iki sankryžų, kitus faktorius. Tai imli kvalifikuotam rankų darbui užduotis, tačiau iki rudens ją užbaigsime ir panašiu principu „skaitmenizuosime“ kitas zonas.

Kelsimės su autobuso bilietu

Pasiekėme principinį sutarimą su bendrove „Smiltynės perkėla“ dėl galimybės Klaipėdos viešojo transporto bilieto kortelę ir papildytą e.piniginę panaudoti perkant bilietą į keltą. Šiuo metu kartu su partneriais sprendžiame techninius iššūkius – susieti kortelės pažymėjimą su vartelių atidarymu. Mums ir keleiviams būtų patogiausia naudotis esamais oranžiniais autobusų skaitytuvais. Tačiau kyla abejonių dėl jų tinkamumo lauko sąlygoms. Nors skaitytuvai yra gana atsparūs – autobuse jie veikia nuolatinės vibracijos sąlygomis, esant įvairiam temperatūriniam režimui, gana atsparūs vandalizmui – tačiau perkėloje išorės sąlygos yra dar kitokios. Todėl projekto įgyvendinimą teko atidėti 2022-iesiems metams.

Pirmoji išmanaus eismo valdymo atkarpa

Po beveik penkerius metus užsitęsusio paruošiamojo ciklo, kartu su savivaldybės administracija dalyvaudami PORTIS bei kituose ES remiamuose projektuose, pagaliau pradėjom realius darbus diegiant integruoto eismo valdymo sistemą Klaipėdos mieste. Pasirinktas pažangiausias galimas sprendimas: bus naudojamos ir dirbtinio intelekto galimybės analizuojant gaunamus eismo srautų duomenis ir siūlant efektyvius ciklus konkrečiu esamuoju laiku. Tokiomis sistemomis jau naudojasi Stokholmo regionas, Švedijos ir Norvegijos kelių direkcijos.

Pirmųjų šviesoforinių sankryžų integracija į naujai diegiamą Eismo valdymo sistemą buvo atlikta jau praėjusių metų pabaigoje. Tačiau šviesoforai skirtingose vietose (Minijos g. ir Liepų gatvėje), o pavienės sankryžos reguliavimas įtakos eismui beveik neturi. Integracija yra tęsiama ir šiemet. Savivaldybei rekonstruojant gatves 2020–2021 metais, keičiama ir įranga sankryžose, koordinuoti minikoridoriai suformuoti Liepų g., Šilutės pl. Pradėti koordinavimo darbai Tauralaukyje, Taikos prospekte.

Šiemet jau pradėti darbai įrengiant koordinuotų šviesoforų atkarpą/ištisinį koridorių Minijos gatvėje, kuri leis įvertinti visus išmanaus eismo valdymo privalumus.

Taip pat būtina pabrėžti, kad vien išmanusis eismo valdymas spūsčių panaikinti negali. Pamokomas pavyzdys yra Vilniaus miestas, jau dešimtmetį turintis panašią veikiančią sistemą, – o spūstys ten daug didesnės nei Klaipėdoje. Išmanus valdymas negali praplatinti gatvių. Galimas efektyvumas yra pasiekiamas tik dėl to, kad automobiliai juda tolygiau rekomenduojamu greičiu, mažiau laiko sugaištama pajudant. Mažiau teršiamas oras, judama šiek tiek greičiau.

Išmanaus eismo valdymo sistema skatins įpročius keisti ne tik vairuotojus, tačiau ir pėsčiuosius. Sistema negali veikti, jeigu tarp šviesoforų magistralėje bus nereguliuojama pėsčiųjų perėja: į ją išėjęs pėsčiasis sustabdytų srautą ir sujauktų suderintą tolimesnių šviesoforų darbą. Taigi perėjos magistralėse privalės būti tik reguliuojamos ir lygiai taip pat sinchronizuotos tinkle, kaip ir sankryžų šviesoforai.

Greitasis autobusų transportas

Įstaigos specialistai dalyvauja būsimos BRT (angl. bus rapid transit) linijos charakteristikų nustatymo darbo grupėje. Čia formuluojamos užduotys tos greitųjų autobusų linijos, kuri bus nutiesta Klaipėdoje, projektuotojams.

Populiariai žinoma (ir kritikuojama) kaip „Tramvajų studija“, perspektyvių viešojo transporto rūšių palyginamoji studija prieš keletą metų leido išvengti brangaus ir tik emocijomis paremto tramvajų tiesimo projekto ir susitelkti į daug pigesnio, tačiau mūsų miesto sąlygomis taip pat efektyvaus BRT modelio įgyvendinimą. Kol jis taps kūnu, dar praeis nemažai laiko, tačiau kelią įveikia einantis, ir pirmuosius žingsnius šia kryptimi jau darome.

Darnesnį judumą skatina išmokomis

Prie darnesnio judumo režimo Klaipėdos mieste galite prisidėti ir jūs. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo gegužės pabaigos pradėjo dalinti 6 milijonus eurų kompensacijų atsisakiusiems senų taršių automobilių https://apvis.apva.lt/paskelbti_kvietimai/visuomeninio-transporto-ir-darnaus-judumo-paspirtukai-dviraciai-dalijimosi-paslauga-ir-pan-skatinimas-2021-05. Pareiškėjai, norintys gauti kompensacinę išmoką, turi sunaikinti seną taršų M1 klasės automobilį ir pasirinkti tarp galimų įsigyti viešojo transporto bilietų arba e. piniginės papildymo ar kitų darnaus judumo priemonių. Prašymus galima teikti iki 2021 m. gruodžio 31 d., tačiau anksčiau pasibaigus priemonei skirtoms lėšoms kvietimas bus stabdomas. Maksimali gautina kompensacija siekia 1 000 eurų.

Panaši programa buvo vykdoma ir pernai. Raginčiau klaipėdiečius šiemet jau nebepraleisti progos ir kuo skubiau kišti ranką į agentūros kišenę.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ l.e.d.p. Andrius Samuilovas