Trūksta vietos

Malkų įlankoje, šalia vienos iš ilgesnių uoste 470 m 144 krantinės, planuojama įrengti 144A krantinę, kurioje stovėtų dokai.

Šiuo metu paskelbtas konkursas rengti naujos 144A krantinės poveikio aplinkai dokumentą.

Tai būtų du nedideli 52 ir 101 m ilgio dokai. Planuojama, kad mažasis dokas būtų pasukamas. Prie jų būtų įrengti kranai, kurie iš dokuojamų laivų iškeltų ar į juos įkeltų reikalingus techninius mazgus.

Įprastai į tokius dokus priimami uosto aptarnavimo, įvairių tarnybų, žvejybos ar pramoginiai laivai. Tokio dydžio dokus naudojo Klaipėdos laivų remonto bendrovė. Ji kaip tik planuoja visiškai išsikelti iš zonos prie Klaipėdos piliavietės.

Teritorijos dalį, kur ketinama įrengti 144A krantinę, iš Uosto direkcijos nuomoja "Achemos grupė", kuriai priklauso ir Klaipėdos laivų remonto bendrovė.

Įprastą krovos krantinę toje vietoje įrengti sudėtinga, nes ji yra arti įplaukos į Malkų įlanką. Be to, beveik nėra žemyninės dalies ploto, kur būtų galima kaupti krovinius. Galbūt tokia galimybė ir atsirastų, jei pertvarkant buvusią tarptautinę jūrų perkėlą būtų ardomi į ją vedę geležinkelis ir kelias.

Sumanymas: Malkų įlankoje planuojama įrengti naują 144A krantinę, skirtą dviem dokams. KVJUD nuotr.

Buvo tapęs šiukšlynu

144A krantinė, kuri oficialiai žymima adresu Perkėlos g. 8, yra ypač jautrioje vietoje šalia Smeltės botaninio draustinio. Čia auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti augalai – pajūrinė pienažolė ir trispalvis astras. Taip pat botanikos draustinyje yra ir kitų retų augalų – druskinis vikšris ir pajūrinė narytžolė.

Halofiliniai augalai šioje vietoje auga todėl, kad čia yra jiems būtinas druskingas dirvožemis.

Šioje dalyje, kur nėra botaninio draustinio, Uosto direkcija ir sumanė įrengti 144A krantinę su vieta dviem dokams.

Dėl šių augalų ne kartą buvo kilusi diskusija, nes jie trukdo plėtoti dalį uosto Malkų įlankoje. 2020 m. pavasarį netgi buvo pasirodžiusių nuotraukų ir duomenų, kad botaninis draustinis virto šiukšlynu, nes ten mėtėsi buteliai, nuorūkos, plastmasės ir kiti daiktai. Juos greičiausiai palikdavo prie Malkų įlankos meškeres užmesti mėgstantys žvejai.

Botaninį draustinį globoja Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija, kuri prisižadėjo, kad prižiūrės, jog jis nevirstų šiukšlynu. Draustinis šioje vietoje įkurtas dar 1988 m. Jo plotas – 15 m, ilgis – 300 m.

Draustinis: pakrantė uoste, kur auga reti augalai. V. Matučio nuotr.

Didžiuojasi draustiniais uostuose

Retus augalus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ketino iškelti. Tai daryti yra ilgas procesas. Šiuo metu dalį šių augalų bandoma veisti Kopgalyje, dalį – Kairių poligone.

Uosto direkcija rado išeitį. Gilindama Malkų įlanką ji įrengė brangiau kainavusią povandeninę įlaidų sienutę. Taip uoste pasiektas reikalingas jo plėtojimo rezultatas, o botaninis draustinis išsaugotas.

Šiuo draustiniu Klaipėdos uostas galėtų didžiuotis, kaip tai daro kai kurie kiti uostai. Pavyzdžiui, Antverpeno uoste saugomos ir į uostą atvykusiems svečiams iš specialios stebėjimo vietos pristatomos uoste išlaikomos retų paukščių buveinės, išlikę seni Belgijos pajūrio žvejų kaimai.

Iki šiol prie Malkų įlankos įplaukos yra išlikusi siaura apie 50 m pločio, apie 1 080 m ilgio juosta. Šioje dalyje, kur nėra botaninio draustinio, Uosto direkcija ir sumanė įrengti 144A krantinę su vieta dviem dokams.