Netoli kelio Klaipėda–Palanga apsigyvenę naujakuriai buvo šokiruoti pasklidusios informacijos, kad jis taps automagistrale, kuria bus galima lėkti dideliu greičiu, o įvažos į kairę bus panaikintos. Kelio prižiūrėtojai tikino, kad kelias bus rekonstruojamas, tačiau gyventojai diskomforto tikrai nepajus.

Sužinojo netyčia

„Viską daro dėl ponų, kad jie greičiau iš Vilniaus ar Kauno pasiektų Palangą, o paprasti žmonės, pasistatę namus netoli kelio, niekam nerūpi“, – apmaudo neslėpė gyvenamųjų namų bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ pirmininkė Jolita Pakulienė.

Pirmininkė tvirtino, jog tada, kai buvo rekonstruojamas Palangos plentas, panaikinta ir negrąžinta įvaža į Žaliojo slėnio gyvenvietę, ji nusprendė pasidomėti, kada ir kaip bus rekonstruojamas už Palangos plento besitęsiantis kelias Klaipėda–Palanga. Be to, moteris įvertino ir tai, jog artėja rinkimai, tad rekonstrukcijai gali atsirasti pinigų.

J.Pakulienė teigė, kad paskambino į įmonę „Klaipėdos regiono keliai“, ją nukreipė kalbėti su atsakingu už kelią žmogumi.

„Gaila, neužsirašiau jo vardo ir pavardės. Tas žmogus man paaiškino, jog kelias Klaipėda–Palanga tikrai bus rekonstruojamas, statomos dvi dviejų lygių sankryžos, naikinamos įvažos į kairę ir didinamas leistinas greitis. Kitaip tariant, kelias taps autostrada. O kas nors ar pagalvojo apie mūsų vaikų saugumą?“ – tokiais planais piktinosi J.Pakulienė.

Bijo dėl vaikų

„Bruzdeilyno valdos“ vienija trijų kvartalų gyventojus. Šiose gyvenvietėse yra apie 220 sklypų, kuriuose jau pastatyti ar vėliau bus statomi namai, nes detalieji planai patvirtinti. Naujų kvartalų turėtų atsirasti abiejose kelio Klaipėda–Palanga pusėse.

„Mane informavo, jog įvažos į kairę bus paliktos tik ties Karkle ir Nemirseta. Pati gyvenu už poros kilometrų nuo Karklės Palangos link. Vadinasi, tam, kad važiuodama iš Klaipėdos galėčiau patekti namo, turėsiu riedėti ne vieną papildomą kilometrą. Gaila ir laiko, ir pinigų. Be to, iki mūsų, ištikus nelaimei, daug ilgiau važiuos greitoji, ugniagesiai, policininkai“, – teigė J.Pakulienė.

Tačiau jai didžiausią nerimą kelia vaikų saugumas, kaip jiems reikės pareiti namo, kai iš autobuso išlips stotelėje.

„Ar vaikai lips per atitvarus? Kiek turėsime žuvusiųjų? Man paaiškino, kad vaikus turi vežioti mokyklinis autobusiukas. Bet jis neveža. Be to, važiuoja pagal grafiką, o vaikai lanko būrelius, tad prisiderinti prie jo neįmanoma“, – galimas problemas vardijo bendrijos pirmininkė.

Planai – dvi sankryžos

Ją piktino atsakymas, kad kairėje esančias įvažas reikia naikinti, nes taip daroma visoje ES.

„Kodėl ES turi mums diktuoti sąlygas pagal didžiuosius Europos miestus? Juk kalbame apie 17 kilometrų priemiestinį kelią tarp Klaipėdos ir Palangos“, – dėl absurdiškų reikalavimų niršo J.Pakulienė.

Valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ direktorius Petras Kaučikas teigė, jog paskleista žinia, kad kelias Klaipėda–Palanga taps automagistrale, yra tik nepagrįstas gandas.

„Niekaip nesuprantu, kas tokias kalbas paleido, nes naikinti įvažas į kairę tikrai nėra svarstoma. Jei taip pasakė mūsų darbuotojas, tai jis pasielgė labai neatsakingai arba galbūt ta moteris paskambino ne į mūsų įmonę“, – svarstė P.Kaučikas.

Jo teigimu, kol kas tik rengiami projektiniai pasiūlymai, kaip rekonstruoti kelią Klaipėda–Palanga.

„Rengiame projektinius pasiūlymus dėl dviejų lygių sankryžų. Viena jų planuojama ties Karkle, o kita – toje vietoje, kur susikerta keliai į Nemirsetą, Girkalius ir Kretingalę. Bet dabar tikrai negaliu pasakyti, kada ta rekonstrukcija prasidės – po trejų, penkerių ar dešimties metų“, – tvirtino direktorius.

Kreipsis į ministeriją

J.Pakulienės teigimu, dėl kelio rekonstrukcijos gyventojai susirūpino būtent dabar, kol nėra parengtas projektas ir jis neatiduotas visuomenei svarstyti.

„Tada jau bus per vėlu, nes niekas nekeis jau parengto projekto. Su kaimynais svarstome rinkti parašus, kad nebūtų panaikintos įvažos į kairę ir padidintas leistinas greitis. Juos ketiname perduoti Susisiekimo ministerijai“, – ryžtingai ginti savo teises nusiteikusi buvo J.Pakulienė.

P.Kaučikas dar kartą nuramino gyventojus, jog kol kas nėra jokių planų naikinti įvažas. Visgi jis pripažino, kad kai bus pastatytos dviejų lygių sankryžos, įvažos į gyvenvietes taip pat bus perplanuotos, tačiau visos jos bus pasiekiamos.

„Kai parengsime rekonstrukcijos ir dviejų lygių sankryžų projektinius pasiūlymus, juos pristatysime Lietuvos automobilių kelių direkcijos techninei tarybai. Kai ji juos apsvarstys, tada ir turėtų būti duodama komanda rengti techninį projektą“, – eigą nupasakojo P.Kaučikas.

Leistiną greitį padidins

Nors netoli kelio Klaipėda–Palanga gyvenančius žmones džiugina, kad daugelyje jo vietų greitis yra ribojamas iki 70 kilometrų per valandą, tačiau vairuotojus tai tiesiog siutina. Daugelis jų norėtų, kad važiuoti būtų galima gerokai greičiau.

„Daug greičio ribojimo ženklų buvo pristatyta, nes asfalto danga buvo labai prasta, provėžuota. Greitai važiuojant buvo galima patekti į provėžą, nebesuvaldyti automobilio ir taip sukelti avariją. Tačiau giliąsias provėžas pernai išlyginome, todėl dabar tikrai galima pagalvoti, kad greitį vėl galima padidinti iki 90 kilometrų per valandą“, – teigė P.Kaučikas.

Visgi jis pabrėžė, kad vairuotojai nesvajotų, jog keliu Klaipėda–Palanga kada nors bus galima teisėtai lėkti 130 kilometrų per valandą greičiu.

„Automagistralės Vilnius–Klaipėda ruože Vilnius–Kaunas autostrados juk beveik nėra. Tas ruožas yra greitkelis, kur leistinas greitis yra mažesnis nei automagistralėje. Prie kelio esančios teritorijos tankiai apgyvendintos, daug įvažų į gyvenvietes, todėl ir greitis ribojamas. Taip pat bus ir kelyje Klaipėda–Palanga“, – žadėjo P.Kaučikas.