Parengtas naujas Klaipėdos uosto pietinio aplinkkelio detalusis planas, kuris netrukus bus pradėtas viešinti. Pirmasis detalusis planas buvo panaikintas teisme.

Perdaromas detalusis planas

Pietinis aplinkkelis prasidėtų nuo Taikos ir Minijos gatvių, kirstų Perkėlos gatvę, driektųsi per laukus į Klaipėdos Šilutės kelią ties Dumpiais. Būtų rekonstruojamos Minijos gatvės ir Jūrininkių prospekto sankryžos, nutiesta 7,5 kilometro keturių eismo juostų dviejų krypčių gatvė, įrengta dviejų lygių sankryžą kelyje Klaipėda–Šilutė. Taip pat turėtų būti rekonstruojamas ir ruožas nuo šio kelio iki Jakų žiedinės sankryžos, įrengiant keturių juostų eismo magistralę.  

Po nepavykusio bandymo įtvirtinti pirmąjį uosto pietinio aplinkkelio detalųjį planą šį kartą jo rengėjai žada būti akylesni.

Pirmasis detalusis planas Vyriausiajame administraciniame teisme panaikintas todėl, kad jame nebuvo numatytos įvažos į šalia kelio esančius privačius sklypus. Dabar įvažos bus užtikrintos visiems sklypams.

"Formuojant magistralinį kelia įvažų skaičius yra ribotas. Numatome paralelinius kelius, kad būtų galima privažiuoti prie visų atskirų sklypų", – tikino detaliojo plano rengėjos bendrovės "Sweco Lietuva" viceprezidentas Aidas Vaišnoras.

Sklypai – žemės ūkiui

Probleminės situacijos po pirmojo detaliojo plano panaikinimo teisme išlieka ir toliau. Tose vietoje, kur planuojama tiesti magistralinį kelią, sklypus yra įsigijusios įtakingos Klaipėdos ir Lietuvos bendrovės. Jos nėra suinteresuotos, kad jos sklypus kirstų kelias. Juo labiau, kad magistralinio kelio tiesimo projektą įteisinus Seime šis taptų valstybinės reikšmės objektu. O tai reiškia, kad sklypų savininkams būtų kompensuojama ne pagal jų pasakytą kainą, o pagal valstybės nustatytus įkainius.

"Sklypų savininkai tikina, kad pietinis aplinkkelis sugadintų jų verslo perspektyvas, nors šiuo metu toje zonoje nėra nė vieno pramoninio sklypo – visi jie žemės ūkio paskirties", – pastebėjo A.Vaišnoras.

Viena su jūrine veikla susijusi ir sklypus valdanti bendrovė jau iškėlė abejones, ar apskritai reikalingas pietinis aplinkkelis. Realiai tai bendrovei jis nereikalingas, nes jos kroviniai į uostą atgabenami geležinkeliais.

Daugumai kelias svarbus

Dauguma kitų uosto pietinės dalies bendrovių pasisakė už tai, kad pietinis aplinkkelis būtų tiesiamas. Jos norėtų, kad jis būtų aukščiausios kategorijos, pritaikytas išgabenti iš uosto ir negabaritiniams, sunkiems kroviniams.

Pietinis aplinkkelis svarbus ir kitoms Malkų įlankos bendrovėms. Juo būtų gabenami ir "Klaipėdos Smeltės" konteinerių terminalo kroviniai.

"Klaipėdos konteinerių terminalas yra ypač suinteresuotas, kad būtų nutiestas pietinis uosto aplinkkelis. Apie 80 proc. krovinių pas mus – gabenami automobilių transportu. Krauname daug nestandartinių sunkių krovinių. 99 nestandartinių ir sunkiasvorių krovinių keliauja per pietinę uosto dalį", – teigė "Klaipėdos konteinerių terminalo" vadovas Vaidotas Šileika.

Jo teigimu, per pietinę uosto dalį buvo išgabenti 225 ir 250 tonų sveriantys įrenginiai į Baltarusiją, netgi 580 tonų įrenginys į Mažeikius.

A.Vaišnoras teigė, kad šiuo metu apsispręsta, jog negabaritinių ir sunkiasvorių krovinių išgabenimo maršrutas būtų iš šiaurinės uosto dalies.

Toks sprendimas buvo priimtas analizuojant, kaip gabenti per tūkstantį tonų sveriančius įrenginius į planuotą statyti Ignalinos atominę elektrinę. Mažesniems sunkiasvoriams kroviniams išgabenti turėtų būti ir pietinis maršrutas. 

Esminis finansavimas – iš Vilniaus

Pietinio uosto aplinkkelio statyba suinteresuota ir Klaipėdos savivaldybė. Jis gerokai sumažintų krovinių srautą mieste.

Pietinis aplinkkelis atvertų sąlygas žymiai realiau galvoti ir apie tilto į Kuršių neriją statybą. Per metus tuo maršrutu Klaipėdą aplenktų apie 600 tūkst. automobilių, vykstančių į Kuršių neriją.

Preliminariais vertinimais, pietinis aplinkkelis Klaipėdos ribose būtų statomas iš miesto savivaldybės lėšų. Tačiau pinigų tam veikiausiai skirtų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Per Klaipėdos rajono teritoriją besidrieksianti didesnė aplinkkelio dalis būtų statoma iš Europos Sąjungos paramos ir Valstybinės kelių direkcijos lėšų. Pavertus kelią valstybinės reikšmės, įgyvendinti šį projektą Seimas įpareigotų Susisiekimo ministeriją. Tai būtų garantas, kad kelias būtų statomas sparčiai.