2015-uosius pajūrio gyventojai pasitiko panašiai, kaip pasakoje žibučių viduržiemį ieškoti išvaryta našlaitė – per porą dienų išgyveno žiemos šalčius, pūgą, netikėtai atėjusį pavasario potvynį, vėtrą su lietumi ir tirštą rūką.

Slydo, bet nesižalojo

Gruodžio 30-ąją dar šlavę parduotuvėse rogutes klaipėdiečiai su siaubu žiūrėjo pro langus ir stengėsi be didesnio reikalo nekišti iš namų nosies.

Antradienį gatvių valymo mašinos nespėjo gremžti sniego, iš dangaus šis dribo ir dribo. Miesto gatvės vairuotojams buvo tapusios ekstremalių išbandymų poligonu. Tos dienos pavakarę mieste eismas buvo panašus į chaosą. Baimindamiesi susidūrimų vairuotojai nespaudė greičio pedalų, užtat gatvėse prie didžiųjų prekybos centrų bei žiedinių sankryžų nusidriekė spūstys.

Tądien kelių policijos budėtojai nuo ryto iki vėlumos važinėjo iš vienos avarijos vietos į kitą, jie padėjo susidūrusių automobilių vairuotojams forminti eismo įvykius.

Tiesa, avarijų, kuriose nukentėjo žmonės, iki vėlumos nebūta, užtat apibraižytų, aplankstytų, sudaužytais žibintais automobilių – daugybė.

Nepamatė valymo mašinos

Gruodžio 30-ąją kelios minutės po 23 val. Liepojos gatvėje įvyko avarija, primenanti naujametį pokštą. Čia "Mercedes Benz" vairuotoja nepastebėjo sustojusios gatvių valymo mašinos ir į ją atsitrenkė. Mersedesą vairavo 33 metų odontologė.

Moteris sunkiai susižalojo ir buvo skubiai nuvežta į ligoninę. Priėmimo skyriaus medikai pareigūnams pranešė, kad nuo vairuotojos sklido alkoholio tvaikas, tačiau kiek moteris buvo apsvaigusi, paaiškės ištyrus jos kraują.

Vairuotoja patyrė politraumą ir pateko į ligoninės Reanimacijos skyrių.

Gruodžio 31-ąją Klaipėdoje nebebuvo slidu, bet apie 6 val. ryto vos už kelių kilometrų – Priekulės seniūnijoje, Spengių kaime, nuo kelio nuvažiavo "Opel Zafira". Šia mašina keleivio pusėje važiavusi 1986 m. gimusi mergina patyrė nugaros traumą, jai lūžo stuburo slankstelis.

Dieną gauta žinia, kad greitkelyje Vilnius–Klaipėda, aukščiausioje šios magistralės vietoje, į kelio atitvarus dėl slidumo atsitrenkė automobilis. Tas pat atsitiko kitai mašinai arčiau Klaipėdos.

Mušė savo artimuosius

Paskutinįjį metų vakarą mieste eismo sąlygos tapo normalios. Tačiau policininkams darbo vis tiek pakako – prasidėjo masinės muštynės namuose.

"Smurtas artimoje aplinkoje yra mūsų kasdienybė, bet aš nepamenu tokių švenčių, kad per dvi dienas dėl smurto prieš namiškius būtų pradėta 30 ikiteisminių tyrimų, – stebėjosi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Albinas Strumyla. – Vyrai mušė žmonas ir sugyventines, suaugę vaikai – pagyvenusius tėvus, broliai – brolius. Tarp 24 į areštinę uždarytų mušeikų buvo ir viena moteris."

Nukentėjusiosios atviravo, kad namiškiai jas tampė už plaukų, parvertę ant žemės smaugė, mušė po ranka pasitaikiusiais daiktais, o vienas net paleido į moterį sunkias, metalines dujų viryklės groteles.

Keli kaltininkai pabėgo iš namų dar iki atvažiuojant policininkams. Vienas vyras pagrasino žmonai išmesiąs ją pro langą, jeigu moteris paskambins policijai.

Pareigūnai yra pastebėję, kad dažniausiai jie kviečiami į tas pačias šeimas, vadinasi, baudos ir nakvynė areštinėje nėra pati veiksmingiausia pamoka smurtautojams. Šių šeimų nariams, akivaizdu, reikalinga socialinių darbuotojų, o ypač – psichologų pagalba.

Iš gyvenimo traukėsi patys

Nors šiemet naujametę naktį Klaipėdos krašte nebūta žmogžudysčių, tragiškų mirčių išvengti nepavyko.

Gruodžio 30-ąją uostamiestyje ligoninėje užgeso 23 metų klaipėdiečio gyvybė. Vaikinas išvakarėse buvo ištrauktas iš smaugvirvės. Artimieji tikėjosi, kad jis išgyvens, tačiau medikai negalėjo jam padėti.

Sausio 1-osios vakare giminaičiai rado nusižudžiusią 54 metų Erlėnų kaimo gyventoją.

Tos pačios dienos paskutinėmis minutėmis Klaipėdoje, Minijos gatvėje, savo namuose, aptiktas pasikoręs ir 33 metų vyras.

Dar keli žmonės rasti mirę natūralia mirtimi.

Žmonių elgseną veikia orai

Fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka įsitikinęs, kad visi gamtos reiškiniai veikia ir žmones.

"Žmogus yra jautrus instrumentas. Nors ir gyvename miestuose ir esame atitrūkę nuo gamtos, jos poveikis mums yra akivaizdus. Staigios oro permainos, ypač slėgio svyravimai, kraujagyslių bei nervų sistemas, be abejo, veikia. Juk net pilnatis padidina savižudybių skaičių. Tai susiję su potvyniais ir atoslūgiais, kurie vyksta ir mūsų kapiliaruose, ypač smegenų, – aiškino L.Klimka. – Ko gero, ir staigūs atmosferos reiškinių pokyčiai sukelia organizmuose tam tikrą reakciją. Kad galėtume apie tai kalbėti konkrečiau, reikėtų labai subtilių tyrimų. Mes patys galbūt ne visada mokame tuos reiškinius suprasti. Staigios orų permainos veikia ir gyvąją gamtą – paukščių, žvėrių elgesys labai keičiasi."

Vienas ryškiausių gamtos poveikio žmogaus sveikatai pavyzdžių yra migrenos, sukeliamos kraujagyslių spazmų, priepuolių sutapimas su artėjančiais ciklonais ar anticiklonais.

Etnologas bei fizikas priminė, kad pasibaigusiais metais buvęs žymus saulės aktyvumas taip pat galėjo veikti žmonių elgesį.

Jei ieškotume išminties senuose laikuose, pasak etnologo, galėtume prisiminti, kad auklėjimas senais laikais buvo labiau asketiškas. Žmonės buvo pratinami nedejuoti, nesiskųsti, o bėdas išsakyti bažnyčioje. Dabar savo nesėkmes esame linkę išlieti viešai, o neretai nuo to kenčia patys artimiausi žmonės.

"Vienu populiariausių būdų spręsti problemas yra tapusi degtinė. Po to, kai jausmai tampa nebevaldomi, prasideda smurtas prieš artimuosius. Senais laikais žmonės nuo mažens buvo pratinami valdyti savo jausmus. Dabar labai sureikšminame asmenybes, net jei tai yra mažas vaikas", – pastebėjo L.Klimka.

Gamta išsišokėlių nemėgsta

Gamtininkas, Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius įsitikinęs priešingai – žmonės yra labai seniai atitrūkę nuo gamtos.

"Žmogus dažniausiai yra aplinkos stebėtojas pro langą. Žmogus jau seniai nebėra gamtos dalis ir nutolo nuo jos, todėl nemanau, kad oro reiškiniai gali daryti įtakos mūsų veiksmams", – mano gamtininkas.

S.Paltanavičius prisiminė, kad paskutinę 1978 m. dieną paspaudė rekordinis šaltis, šąlo iki 30 laipsnių. Kai kurių miesto daugiabučių viršutiniuose aukštuose tada sprogo radiatoriai.

Pajūryje įsimintina buvo 1982-ųjų sausio pradžia, kai kilo didelė pūga, pagrindinis šalies kelias Vilnius–Klaipėda buvo užpustytas, žuvo žmonių.

"Tą naktį šliuožiau slidėmis per miškus. Tai buvo nepapasakojamai įspūdingas dalykas. Bene prieš penkerius metus Verkių regioniniame parke kovo 1 dieną jau skraidė pelėdžiukai, o tai reiškia, kad tada pelėdos padėjo kiaušinius per Kalėdas. Panašiai atsitiko prieš trejus metus Joniškio rajone – vasario pradžioje žmonės rado sušalusius kiškiukus. Tai rodo, kad kiškių vestuvės vyko per Kalėdas. Taigi gamtoje gyvūnai kartais taip pat apsigauna, bet tai nėra visuotinis reiškinys. Gamta išsišokėlių nemėgsta", – pastebėjimais dalijosi S.Paltanavičius.

Fejerverkai paskendo rūke

Šiemet ne tik klaipėdiečiai beveik nematė fejerverkų, vilniečiai naujuosius sutiko taip pat paskendę rūke. O Palangai šiemet pasisekė labiau – vėjas išblaškė rūką ir nuostabi fejerverkų kompozicija buvo puikiai įžiūrima.

Palangos kultūros centro direktorius Nerijus Stasiulis prisiminė metus, kai brangiai kainavęs fejerverkas pasislėpė tirštame rūke. Tada šventės organizatorius išgelbėjo lazeriai.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas Viačeslavas Tarasovas prisimena gal prieš porą dešimtmečių nutikusį nuotykį, kai grupė teatro artistų naujametę naktį turėjo pasirodymą Palangoje. Prieš vidurnaktį artistų buvo laukiama Klaipėdoje, "Odisėjo" naktiniame klube, kur turėjo surengti miuzikholo programą primenantį pasirodymą.

"Pamenu, važiavome "paziku" ir jis sugedo vos nusukus nuo Palangos–Kretingos kelių viaduko. Tada Kalotė dar buvo dykynė. Labai gerai prisimenu, kad buvo vaiskus oras, matėme Palangos ir Klaipėdos fejerverkus, gėrėme kažkokį limonadą ir jautėmės pakliuvę į visiškai beviltišką padėtį. Į "Odisėją" nusigavome gal antrą nakties. Manėme, kad publika jau bus gerokai įkaušusi ir mūsų nė nebereikės. Pasirodo, visa salė laukė, koncertas praėjo geriau, nei buvo galima tikėtis", – naujametį nuotykį prisiminė dainininkas.

V.Tarasovas prisiminė dar vienus Naujuosius, kai, važiuodami autobusu į koncertą, atlikėjai pateko į tokią pūgą, kad nebuvo įmanoma įžiūrėti, kur prasideda kelkraštis. Aplink buvo vien balta – be pradžios ir pabaigos. Keli vyrai ėjo priešais autobusą, kojomis bandydami užčiuopti kelio kraštą, o rankose nešė uždegtus žiebtuvėlius, kad vairuotojas juos matytų.

Į panašią situaciją dainininkui yra tekę pakliūti tarnaujant kariuomenėje, tada karinio orkestro muzikantai taip pat ėjo prieš autobusą.

Žiema rengia išbandymus

Pirmosiomis metų dienomis dar išgyvensime ne vieną staigią oro permainą. Naktį į šeštadienį sinoptikai pranašavo labai stiprų vėją, galintį siekti iki 30 metrų per sekundę.

Šeštadienio dieną vėjas rims iki 23 metrų per sekundę, numatomas šiltas, penkis laipsnius šilumos sieksiantis oras.

Sekmadienį bus vėsiau, trumpi krituliai, bus vos du laipsniai šilumos. Panašus oras numatomas ir pirmadienį. Vėliau vėjas silps, pūs iš pietryčių, o už lango jau bus neigiama temperatūra. Gali spustelėti iki penkių laipsnių šalčio.

Orai dar ne vieną savaitę bus permainingi, šilumą keis atšalimai, kantrybę bandys stiprūs vėjai.

Žiemiškų reiškinių, tikėtina, sulauksime po sausio 10-osios. Kad ir koks šiltas oras laikosi keletą pastarųjų žiemų, gamtininkas S.Paltanavičius parduoti kailinių nepataria.