Vienašališkai nutraukė sutartį

Tiek viešuosius pirkimus, tiek uosto darbų priežiūrą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vykdo gana profesionaliai. Tuo ir paaiškinama, kodėl ji laimi daugelį į teismus pakliuvusių bylų.

Pavyzdys yra ir šiomis dienomis Klaipėdos apygardos teisme Uosto direkcijos laimėta byla prieš Danijos kompaniją „Rohde Nielsen“. Rangovams iš Danijos nepavyko prisiteisti iš Uosto direkcijos prašyto maždaug vieno milijono eurų negautų pajamų su palūkanomis.

Kai „Rohde Nielsen“, gilindama uosto akvatoriją, jau buvo atlikusi per 95 proc. numatytų darbų, Uosto direkcija su ja vienašališkai nutraukė sutartį. Nurodyta priežastis – vėlavo darbai.

Rangovo atstovai su tuo nesutiko, teisme tikino, kad vėlavimas vykęs ne dėl jų kaltės, o dėl to, kad ilgiau nei įprastai buvusios blogos oro sąlygos, kilę biurokratinių kliūčių priimant darbus.

Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijos tokie argumentai neįtikino. Teisėjų neįtikino ir Uosto direkcijos priešieškinis prašymas priteisti iš „Rohde Nielsen“ per 4 mln. eurų nuostolių, kuriuos ji neva patyrusi tvarkydama gilinimo defektus.

Bylos ir spaudimui daryti

Kaip rodo patirtis, uoste bylos dažniausiai ir būna dėl rangos darbų. Tokios bylos būna klampios, su ilgais procesiniais tęsiniais.

Ne faktas, kad ir Klaipėdos apygardos teisme Uosto direkcijos prieš Danijos kompaniją „Rohde Nielsen“ laimėtoje byloje yra galutinis šio ginčo sprendimas. Byla dar gali būti skundžiama aukštesnės instancijos teismui.

Vienu momentu teismų bylos dėl rangos darbų netgi buvo naudojamos kaip savotiška spaudimo priemonė Uosto direkcijai.

Įprasta, kad su rangos darbais susijusios bylos „ateina“ iki Lietuvos vyriausiojo administracinio ar netgi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kur taškas dėl vienokio ar kitokio sprendimo paprastai padedamas nuo bylinėjimosi pradžios praėjus ir 2–3 metams.

Vienu momentu teismų bylos dėl rangos darbų netgi buvo naudojamos kaip savotiška spaudimo priemonė Uosto direkcijai. Manyta, kad jei Uosto direkcija bus įklampinta į teismų maratoną, ji bus „sukalbamesnė“ tiek viešuosiuose pirkimo konkursuose, tiek vykdant rangos darbus.

Faktas yra toks, kad ne visada Uosto direkcija laimi teismų bylas. Nors paplitusi tendencija, kad dažniausiai ji bylas laimi, nes teismuose yra susiformavusi praktika, kad užsakovas yra teisus, jei tik jis nepiktnaudžiauja savo kaip užsakovo teisėmis.

Atmetė kasacinį skundą

Balandžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo padėtas taškas dėl kelerius metus trunkančio ginčo rekonstruojant uosto 139 ir 140 krantines.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti Uosto direkcijos kasacinį skundą dėl kelių epizodų.

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi buvo nustatyta, kad uosto direkcija rangovui – bankrutuojančiai UAB „Hidrostatyba“ už papildomus darbus – akmenų iškėlimą turi sumokėti per 257 tūkst. eurų. Uosto direkcija įtikinėjo, kad papildomų darbų vertė buvusi tik per 213 tūkst. eurų. Neva teismai neteisingai padidinę vertę remdamiesi teismo eksperto pateikta statybos kainos apskaičiavimo suvestine.

Kitas epizodas buvo dėl to, kad tie patys Klaipėdos apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismai atmetė Uosto direkcijos priešieškinį prašymą prieš rangovus „Hidrostatyba“ ir Latvijos BMGS priteisti per 1 mln. eurų delspinigių.

Nurodyta, kad rangovai darbus turėję atlikti per 321 dieną, bet to nepadarė, todėl ir paprašyta delspinigių. Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi nuostatos, kad Uosto direkcija neįrodžiusi rangovo kaltės dėl vėlavimo. Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota nuostata, kad užsakovas arba kreditorius dėl sutarties pažeidimo turi tiksliai įrodyti realiai patirto nuostolio dydį.

Iš dalies ir tai galėjo lemti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Uosto direkcijos kasacinius skundus. Tai reiškia, kad įsigalėjo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis, kur dalis teiginių nėra palankūs Uosto direkcijai.