– Su kokiomis bėdomis dėl šildymo dažniausiai susiduria gyventojai ir kokias klaidas daro būstų savininkai, savarankiškai keisdami inžinerines sistemas?

– Bene dažniausiai pasitaikanti problema – netolygus patalpų šildymas, kai atnaujindami radiatorius gyventojai išbalansuoja šildymo sistemą. Sumontavus didesnės nei būtina galios radiatorius galiausiai nukenčia žemesniuose aukštuose gyvenantys kaimynai: jie gauna mažiau šilumos, tada prašo ją padidinti, o tų, kurie pasikeitė radiatorius į didesnės galios, butai kaista. Natūralu – pastarieji ima piktintis, jog per karšta, švaistoma šiluma, vadinasi, auga ir komunalinės išlaidos.

Tad visada žmonėms primename, jog radiatorius privalu keisti pagal projektinius sprendinius. Nes tik profesionalus specialistas gali įvertinti visus kriterijus (būsto padėtį pačiame pastate, išorinių atitvarų skaičių, jų būklę, orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, vyraujančių vėjų kryptis ir kita) bei parinkti tinkamos galios radiatorių, kad visame name būtų užtikrintas tolygus šildymas.

Panaši situacija ir su gyvatukų keitimu. Dėl didesnės nei priklauso galios įrenginio taip pat menkiau šyla apatinių butų sanitarinės patalpos.

Be to, svarbu žinoti, jog jei name buvo suprojektuoti vadinamieji trijų bangų gyvatukai, tokie jie ir turi būti. Vis dėlto gyventojų būstuose tenka matyti ne tik septynių, devynių bangų gyvatukus – pastaruoju metu vietoje senųjų įrenginių itin populiaru montuoti ir vadinamąsias kopėtėles, kurios automatiškai stabdo vandens srauto praeinamumą, nes jų vamzdžių diametrai yra siauresni.

Neretai montuojant įrenginius susiaurinami paties vamzdžio diametrai, dėl to pratekėjimas vėlgi mažėja, sistema išbalansuojama.

Pasitaiko, jog ant karšto vandens cirkuliacinės linijos gyventojai taip pat susimontuoja uždaromuosius ventilius. Tai griežtai draudžiama – uždarius ventilių nustoja šilti stovas, nebešyla patalpos, tada namo priežiūros specialistams vėl tenka vaikščioti po butus ieškant nesklandumų priežasties, o gyventojams – taisyti netinkamus sprendinius.

Todėl imantis inžinerinių sistemų atnaujinimo darbų gyventojus raginame pirmiausia kreiptis ne į prekybos centro konsultantą, o į namo administratorių, kuris patars, ką ir kaip reikia daryti, parekomenduos profesionalius projektuotojus.

Senamiesčio namuose susiduriame dar ir su specifinėmis problemomis. Čia didžioji dalis vamzdžių sumontuoti pogrindžio kanaluose, per ilgus metus jie stipriai koroduoja – faktiškai nebūna nė savaitės be vamzdynų trūkių. Tokiais atvejais prieiti prie vamzdžių, surasti gedimo vietą turime greitai ir mažiausiomis sąnaudomis, tačiau pirmuose senamiesčio pastatų aukštuose esančios revizinės angos dažniausiai būna užbetonuotos, užklotos vienokia ar kitokia grindų danga. Tad nutikus avarijai tenka viską ardyti, gaištamas ne tik laikas – su dideliais nepatogumais bei nuostoliais susiduria ir patalpų savininkai.

– Kokių priemonių imasi kompetentingi pastatų administratoriai, kad žmonės gyventų taupiai, bet sykiu šiltai?

– Žinoma, daugiausia problemų kyla dėl morališkai bei techniškai nusidėvėjusių sistemų, todėl vienas reikšmingiausių sprendimų – renovacija. Patariame žmonėms automatizuoti daugiabučių namų šilumos punktus, kad šildymą būtų galima reguliuoti atsižvelgianti į lauko temperatūrą. Taip pat pasirūpinti, kad radiatoriai labiau nešiltų bendrose patalpose patiriamų šilumos nuostolių sąskaita – tai yra laiptinėse raginame susimontuoti patvarius, sandarius langus bei laukujes duris.

Komentaras

Algis Gaižutis

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statinių administravimo skyriaus patarėjas

– Ar uostamiesčio savivaldybė turi patvirtinusi veiksmų planą ar atitinkamas priemones, kaip skatinti gyventojus renovuoti senus, reikiamų funkcijų nebeatitinkančius šilumos punktus?

– Yra patvirtinta Klaipėdos miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programa, kurioje viena iš daugelio energiją taupančių priemonių yra šilumos punkto atnaujinimas (modernizavimas). Paramą energiją taupančioms priemonėms teikia valstybė, o kvietimą teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti skelbia Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

– Ar yra svarstoma apie tai, kaip daugiabučių namų gyventojams padėti atsisakyti senų bei neefektyvių grupinių boilerinių?

– Atskirų grupinių boilerinių, iš kurių daugiabučių namų gyventojams būtų tiekiamas karštas vanduo, Klaipėdoje nėra. Tačiau dar yra likę pavienių daugiabučių (daugiausia senamiestyje), kur iš vieno name įrengto šilumos mazgo tiekiama šiluma ar karštas vanduo greta stovintiems namams.

Gyventojams teikiamos konsultacijos dėl valstybinės paramos daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui pagal programą „Mažoji renovacija“, kur parama siekia 80 proc., arba priimant sprendimą dalyvauti Daugiabučių namų modernizavimo programoje atnaujinant (modernizuojant) visą pastatą ir teikiant paraiškas pagal APVA paskelbtus kvietimus.