Gruodį vyravę šalčiai išaugino klaipėdiečių sąskaitas už šildymą. Tačiau skirtinguose namuose gyvenančiųjų sąskaitos už šildymą gruodį skyrėsi net septynis kartus. Dideli šalčiai visiškai neatsispindėjo renovuotų namų gyventojų sąskaitose. Priešinga situacija senuose pastatuose.

Gruodis – neįprastai šaltas

Įmonės „Klaipėdos energija“ duomenimis, paskutinio praėjusių metų mėnesio vidutinė oro temperatūra siekė 3,1 laipsnio šalčio. Ji buvo daug žemesnė nei užpernai tą patį mėnesį. Tada vidutinė mėnesio oro temperatūra siekė 3,8 laipsnius šilumos.

Meteorologų teigimu, praėjusių metų gruodis savo temperatūra gerokai viršijo daugiametę normą. Pagal ilgamečius klimato rodiklius gruodį vidutinė oro temperatūra turėtų būti apie 0,1 laipsnio šalčio.

Praėjęs gruodis pagal vyravusius šalčius buvo antras per pastarąjį dešimtmetį.

Būtent vyravusi žema temperatūra, anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, ir lėmė šilumos suvartojimo augimą visoje šalyje.

Klaipėdoje šilumos suvartojimas gruodį išaugo 26,84 proc., palyginti su 2011 metų tuo pačiu mėnesiu. Daugiau energijos suvartojo visos klientų grupės – ir gyventojai, ir biudžetinės įstaigos, ir pramonė.

Palyginti su lapkričiu, gruodį daugiabučių namų apšildymui suvartota 47 proc. daugiau šilumos.

Sąskaitos išaugo ne visiems

Praėjusių metų gruodį 1 kv. m būsto apšildymas klaipėdiečiams vidutiniškai kainavo 5,48 lito. Tad 60 kv. m ploto apšildymas atsieitų apie 330 litų.

Pigiausiai ši paslauga atsiėjo visiškai renovuotų namų gyventojams. Vidutiniškai 1 kv. m būsto ploto apšildymas juose kainavo 2,61 lito, o 60 kv. m buto ploto apšildymas – apie 157 litų.

Naujos statybos namuose 1 kv. m būsto ploto apšildymas gruodį vidutiniškai kainavo 3,03 lito. Standartinio 60 kv. m buto gyventojai vidutiniškai turėtų sumokėti beveik 182 litus.

Tačiau sąskaitų už šildymą naujos statybos ar visiškai renovuotų ir senų neprižiūrėtų namų dydis gali skirtis ne du, o penkis, šešis ar net septynis kartus.

Pavyzdžiui, vieno I.Simonaitytės renovuoto namo gyventojai už 60 kv. m ploto būsto apšildymą turės sumokėti tik 95 litus. Panaši situacija ir viename Baltijos prospekto name. Čia sąskaita už tokio pat buto apšildymą sieks 113 litų.

Kur kas labiau sąskaitos už šildymą per piniginę kirs senos statybos, prastos būklės namų gyventojams. Vieno Šturmanų gatvės daugiabučio namo gyventojai už 60 kv. m ploto buto apšildymą turės sumokėti 630 litų.

Nemažos sąskaitos laukia ir vieno Sportininkų gatvės namo gyventojų. Jame tokio pat buto apšildymas atsieis mažiau – 530 litų. Už minėto ploto buto apšildymą sąskaitų, kurios viršys 500 litų, sulauks dar du uostamiesčio namai.

Šilumos kaina mažėjo

Anot Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, sąskaitos už šildymą priklauso nuo dviejų veiksnių – šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos kiekio.

Pirmoji yra nustatyta ir taikoma visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams. Uostamiestyje šilumos kaina mažėjo tris mėnesius iš eilės. Gruodį ji siekė 28,10 cento už kilovatvalandę.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teigimu, daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros.

Pabrėžiama, kad net ir esant tai pačiai oro temperatūrai daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl pirmųjų dviejų priežasčių. Tam įtakos turi šildymo sistemos išbalansavimas, sumontavus papildomus radiatorius kai kuriuose butuose.

Dėl to kai kuriuose butuose tampa šalčiau. Tad siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą į namą tenka patiekti daugiau šilumos, dėl ko išauga sąskaitos už šildymą.