Optimizmas Klaipėdos uoste

Preliminariais duomenimis, Klaipėdos uostas liepą krovė 3,82 mln. tonų ir tai buvo 1,5 proc. arba 55 tūkst. tonų daugiau nei pernai.

Šiemet bene pirmą kartą teigiama (+2 proc.) buvo mėnesinė įvairių arba generalinių krovinių krova. Net 13,5 proc. didesnė buvo birių krovinių krova. Jei ne smukusios pasaulinės naftos produktų kainos, galbūt geresnė būtų buvusi ir skystų krovinių krova. Dabar ji liepą mažesnė net 21,5 proc.

Pagerėjusi liepos mėnesio krova aptirpdė uosto atsilikimą nuo praėjusių metų krovos grafiko. Šiemet per 7 mėnesius krauta 25,92 mln. tonų. Pernai per tą patį laiką krova siekė 27,41 mln. tonų. Šiemet krova yra 5,5 proc. arba beveik 1,5 mln. tonų mažesnė nei pernai.

Ar yra galimybių pasivyti praėjusius metus? Patys uostininkai į antrąjį šių metų pusmetį žvelgė optimistiškai.

Po pirmojo pusmečio kalbėta, kad didės generalinių krovinių apimtys, tai jau ir patvirtino liepos mėnuo. Taip pat palyginti nebloga vasarą sausas rugpjūtis leidžia nuimti grūdų derlių, kurio didelė dalis tradiciškai taip pat iškeliauja per uostą.

Tikėtina, kad nauja koronaviruso banga nebesuvaržys Lietuvos ekonomikos, nebekris vartojimas ir daugės krovinių konteineriuose.

Kita naujiena yra tai, kad pradeda brangti naftos produktai. Todėl tikėtina, kad per Klaipėdą gali padidėti naftos produktų eksportas. Per Klaipėdos uostą į Baltarusiją ir toliau keliauja žalia nafta.

Krova toliau mažėja

Beveik nėra optimistinių gaidų Latvijos uostams. Jų krova toliau mažėja. Po pirmojo pusmečio Ventspilio uosto atsilikimas nuo praėjusių metų siekė 41,1 proc. Per liepą jis dar ūgtelėjo iki 41,5 proc.

Liepos mėnesį Ventspilio uoste krovė 44,2 proc. mažiau nei pernai liepą, taip pat 15,3 proc. mažiau nei šiemet birželį.

Iš viso per 7 mėnesius krauta 7,826 mln. tonų. Iš jų net 5,245 mln. tonų sudarė skysti kroviniai. Jų kritimas ne toks ir tragiškas – tik 11,8 proc. Labiausiai Ventspilio uostą smukdo anglių krovinio netektys. Per 7 mėnesius Ventspilio uoste iš viso krauta 1,108 mln. tonų birių krovinių, tai net 81,4 proc. mažiau nei pernai.

Liepojos uosto krova per 7 mėnesius krito 13 proc. iki 3 mln. 548 tūkst. tonų. Per pusmetį kritimas buvo 15,6 proc. Kaip ir Ventspilio uoste, krovą labiausiai paveikė net 3,8 karto kritę antracitai. Įdomu tai, kad šiame uoste net 22 proc. išaugo konteinerių krova. Tačiau mažuose uostuose net vieno vidutinio laivo atplaukimas gali būti ypatingas.

Rygos uostas iki rugpjūčio 14 d. dar nebuvo pateikęs savo oficialių ar preliminarių 7 mėnesių krovos rezultatų. Per pusmetį šio uosto krova buvo beveik 27 proc. mažesnė nei pernai.

Didėja nuosmukis Rusijoje

Rusijos uostai šiais metais patiria nuosmukį. Bendra Rusijos uostų krova per 7 mėnesius siekė 474,77 mln. tonų. Ji buvo 2,1 proc. mažesnė nei pernai.

Baltijos jūros regione Rusijos uostų krova po 7 mėnesių buvo 4,3 proc. mažesnė nei pernai. Iš viso krauta 144,86 mln. tonų.

Matosi aiški tiek visos Rusijos, tiek Rusijos Baltijos jūros baseino krovos kritimo tendencija. Šiemet po pirmojo pusmečio visos Rusijos uostų krova buvo 0,1 proc. didesnė nei pernai, o Baltijos jūros baseino 1,7 proc. mažesnė.

Atitinkamai 2 proc. visoje Rusijoje ir 2,6 proc. Baltijos baseine papildomas krovos kritimas reiškia milijonų tonų praradimą.

Taip pat tai reiškia, kad šiemet visame rytinės Baltijos jūros regione, įskaitant ir Rusijos, nebeliko uosto su pliusine krova. Tiesa, toks uostas gali būti Talinas, nes jo pusmečio krova buvo 2,3 proc. didesnė nei pernai. Tačiau Talino uosto administracija dėl jos akcijų kotiravimo biržoje krovos rezultatus yra nusprendusi skelbti tik kas tris mėnesius.