Prasidėjęs poledinės žvejybos sezonas gąsdina ne tik žvejų žmonas, bet kelia rūpesčių ir miesto specialiųjų tarnybų darbuotojams.
Uostininkai, ugniagesiai, Karinių jūrų pajėgų, pasienio tarnybos bei miesto valdžios vadai prieš šventes suko galvas, kaip apsaugoti žvejus nuo nelaimių ant ledo ir kaip galima išleisti mažiau pinigų jų gelbėjimui.
Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė tikino, kad valdininkai turi įgaliojimus bausti nesilaikančiuosius Saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklių. Jos skelbia, kad esant plonesniam nei 7 cm ledo storiui negalima ant jo lipti, o plonesniam nei 30 cm – būriuotis ant ledo ir gręžti eketes. Tačiau pažeidėjus nubausti siekiantys valdininkai ir patys gali tokiais tapti.
Ką daryti, kad žvejų gelbėjimas kainuotų kuo pigiau, kiekviena tarnyba turėjo skirtingų pasiūlymų. Šilutės rajone įprasta pavojingai suplonėjus ledui pakrantėje statyti įspėjamuosius ženklus.
Šiurpi uostininkų patirtis kovojant su stintautojais dėl jų pačių saugumo verčia ieškoti naujų būdų užtikrinti saugią laivybą bei išsaugoti žvejų gyvybes.
Visų tarnybų atstovai sutartinai tikino, kad net didžiausio pavojaus akivaizdoje žvejai nenori palikti ekečių, o kai būtina išgelbėti kuo daugiau žmonių, jie jokiu būdu nenori palikti ant ledo savo sunkios mantos.
Miesto vadovai apsisprendė, kad dar tobulins jau veikiančias taisykles ir su neklusniais žvejais bandys kovoti baudomis.
Naujausi komentarai