Populistinis sprendimas

Talinas – vienintelė Europos sostinė, kurioje viešasis transportas miestiečiams yra nemokamas. Jis nekainuoja gyventojams, kurie ten oficialiai registravo savo gyvenamąją vietą. Tai tarsi Talino prekės ženklas.

Beje, Estijoje gyvenamosios vietos deklaravimas yra gerokai griežtesnis negu Lietuvoje. O pagal deklaruotą gyvenamąją vietą į miesto biudžetą patenka gyventojų pajamų mokestis.

Pas mus situacija kitokia.

Pasak Klaipėdos savivaldybės vicemero Artūro Šulco, jau iki nemokamos paslaugos atsiradimo Talinas subsidijavo 80 proc. savo viešojo transporto – autobusų, tramvajų, troleibusų veiklos.

Prieš kažkuriuos rinkimus politikams esą atliko pinigų iš vieno europinio projekto ir jie juos skyrė nemokamo viešojo transporto miestiečiams idėjai įgyvendinti.

"Kai kalbuosi su Talino savivaldybės politikais, o mes bendraujame gana dažnai, jie tikina, kad viskas puiku, visi tikslai pasiekti, viskas vyksta sklandžiai. Kai kalbuosi su jų transporto specialistais, jie purto galvas, kad ne viskas taip gerai, kaip sakoma", – dienraščiui pasakojo A.Šulcas.

Tramvajus okupavo benamiai

Nuo šio sprendimo priėmimo praėjo jau treji metai.

Pasak oficialiosios statistikos, keleivių Talino viešajame transporte padaugėjo tik 1,5 proc. Bet ir lengvųjų automobilių skaičius Estijos sostinėje išaugo 6 proc.

O Talino valdžios tikslas buvo iš privačių automobilių žmones persodinti į viešąjį transportą.

Tačiau taip neatsitiko. Netgi atvirkščiai, į autobusus, troleibusus, tramvajus persėdo dviratininkai.

Šaltuoju metu į autobusus ir tramvajus susikrausto benamiai.

"Tad klausimas, tikslai pasiekti ar nepasiekti, išlieka retorinis. Maža to, specialistai tikina, jog per tą laiką krito viešojo transporto prestižas, nes šaltuoju metu į autobusus ir tramvajus susikrausto benamiai, įsigiję taliniečio korteles. Jie ten šildosi, važinėjasi po miestą, žiūri pro langą, bendrauja su piliečiais. Ir natūralu, kad tie, kuriems tokia kelionės kompanija nepatinka, vengia sėsti į viešąjį transportą", – teigė A.Šulcas.

Klaipėdoje – pigiausi bilietai

A.Šulco teigimu, Klaipėda ir Talinas, kalbant apie viešojo transporto valdymą, yra kardinaliai priešingose pusėse.

Mat Klaipėdoje, skirtingai nei Taline, viešasis transportas nesubsidijuojamas, tačiau, nepaisant šių skirtumų, minėta sistema ir viename, ir kitame mieste gerai išvystyta ir puikiai veikia.

"Vien tai, kad Talino transporto specialistai atvažiuoja susipažinti su mūsų sistema, jau rodo mūsų pripažinimą šioje srityje. Visų Europos šalių transporto specialistai labai pozityviai vertina mūsų miesto viešojo transporto sistemą. Tą pripažįsta visi. Lietuvoje ji yra vienareikšmiai geriausia ir bilieto kaina pati mažiausia. Tad klausimas, ar reikia pas mus daryti dideles intervencijas šioje srityje", – svarstė A.Šulcas.

"Beje, Taline tik sostinės gyventojai važinėja nemokamai, o atvykėliai ir turistai turi susimokėti už šią paslaugą, ir tikrai nepigiai. Prieš keletą metų vienkartinis bilietas, pirktas autobuse, kainavo 2 eurus. Buvome labai nustebę dėl kainų", – prisiminė viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" vadovas Gintaras Neniškis.

Visi puolė į sostinę

Teigiama, kad nemokamos viešojo transporto paslaugos atsiradimas Taline per metus Estijos sostinei davė materialinės naudos.

Daugybė žmonių deklaravo savo gyvenamąją vietą Taline, kad gautų taliniečio kortelę, taigi ir gyventojų pajamų mokestis sukrito į miesto biudžetą.

Tokiu būdu pirmaisiais metais po nemokamos paslaugos įvedimo Talinas esą surinko 20 mln. eurų papildomų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.

"Kiek tame tiesos, sunku pasakyti. Keliant klausimą, ar tokia praktika įmanoma Klaipėdoje, manyčiau, tai būtų nemenka rizika. Nes Estijoje savivalda turi normalias teises, Lietuvoje gi tokios teisės – minimalios. Ir kone kiekvienas Seimo narys per savo kadenciją vis stengiasi kažką užkrauti savivaldybėms, uždrausti, atimti ir panašiai. Net neabejoju, jei mes sumanytume klaipėdiečius vežti dykai, o kiti turėtų mokėti, tuoj pat atsirastų Vyriausybės atstovo reikalavimas, kad mes to daryti negalime. Tokiu būdu turėtume sumokėti ir už Radviliškį, ir už Palangą bei kitus", – įsitikinęs A.Šulcas.

Vicemero manymu, kadangi "pas mus valdžia išplerusi, savivalda teisių neturi", todėl tokius sprendimus įvesti būtų rizikinga.

Esą neretai pasitaiko, kad visokios gražios iniciatyvos išsigimsta.

Siekia privilegijų pradinukams

Prieš Seimo rinkimus ir Klaipėdoje pasirodė graži iniciatyva – pradinukams, važinėjantiems miesto viešuoju transportu, suteikti dar didesnes privilegijas.

Tai yra metams pradinukui vienkartinio bilieto kaina būtų 13,5 euro ir su šiuo bilietu moksleivis Klaipėdos autobusais galėtų važinėti kur nori ir kiek nori visus 12 mėnesių.

Idėjos iniciatorė Klaipėdos miesto tarybos narė Lilija Petraitienė teigė, kad jos siūlymas laikinai sustabdytas, kol ieškoma finansavimo šaltinio, kuris veikiausiai bus rinkliava iš vadinamųjų parkomatų.

"Lapkričio mėnesį vėl iš naujo šį siūlymą registruosiu. Pritars man ar ne koalicijos partneriai, aš šį sprendimo projektą teiksiu tarybai. Kalbėjau su Finansų departamentu, sąnaudos būtų apie 100 tūkst. eurų per metus. Pradinukų Klaipėdoje – 7 315, tačiau paprastai ne visi jie naudojasi autobusais. Daugiausia tokių važinėjančių turėtų būti iki 2 tūkst. Tikiuosi, kad politikai tam pritars ir sprendimas įsigalios nuo kitų metų, – teigė L.Petraitienė.

Esą tokią praktiką naudoja Vilniaus savivaldybė. Teigiama, jog tai yra ir šviečiamoji funkcija, kad pratintų jaunuosius miestiečius naudotis viešuoju transportu savarankiškai.

"Yra žmonių, kurie mano, kad pirmokas iš Tauralaukio į miesto centrą gali savarankiškai atvažiuoti autobusu. Aš taip nemanau. Nors gali pasitaikyti koks narsus pirmokas, tačiau dar narsesni turėtų būti jo tėvai, kurie išleistų jį į tokią kelionę vieną, ypač jei reikia važiuoti persėdant", – L.Petraitienės iniciatyva suabejojo A.Šulcas.

Nemokamo kumpio spąstai

Pasak A.Šulco, lengvatas kas nors vis tiek turės apmokėti. Tad mero pavaduotojas klausia, iš kokių pinigų tai tikimasi įgyvendinti.

"Jei iš švietimo ar socialinės dalies finansavimo, tai kodėl gi ne. Nemanau, kad tai reikėtų užkrauti dirbantiems ir mokesčius mokantiems žmonėms. Kai kurie jų ir taip galą su galu vos suduria. Manytume, kad turėtų būti nurodytas dotacijų šaltinis. Jei jau norime vaikučius vežti nemokamai, turime rasti ir iš ko tai padaryti, juk vien noro nepakanka", – pabrėžė A.Šulcas.

Esą gruodžio pradžioje turėtų prasidėti tokios diskusijos, nes viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" atstovai ateis tvirtinti kainų į miesto tarybą.

Tuo pat metu bus tikslinamos ir visos lengvatos.

"Dar prieš ankstesnius rinkimus kai kam buvo kilęs noras ir senjorus vežti nemokamai. Bet mes irgi suteikiame 80 procentų lengvatas tam tikro amžiaus žmonėms. Kituose didmiesčiuose, sakote, veža nemokamai? Nemokamas būna tik kumpis spąstuose. Kas nors vis tiek už tai sumoka. Šiame pasaulyje nieko nemokamo nėra. Ar dėl to reikės didinti bilieto kainas visiems likusiems?" – klausė A.Šulcas.

Autobusu važinėti – madinga?

Vis dėlto, pasak vicemero, dabar Klaipėdoje kasmet viešojo transporto autoritetas didėja.

Pas mus esą nėra gėda važiuoti miesto autobusais ir netgi po truputėlį darosi madinga.

Ta mada ateina ir į Europos miestus. Juolab ateityje, manoma, taip bus ir pas mus, o tuomet mūsų autobusai taps dar labiau modernesni, jaukesni.

"Mes dar nepametėme vilčių tiesti ir šiuolaikiško tramvajaus liniją. Kitais metais planuojame atlikti galimybių studiją. Kodėl gi ne? Juk patogu turėti greitąjį tramvajų, kuris per miestą pervežtų keleivius per ketvirtį valandos. Tačiau štai klausimas, ar tikrai tai turėtų būti nemokama?" – svarstė A.Šulcas.