Ties bankroto riba

Klubo vadovas Sigitas Ambrazevičius daugiau nei prieš mėnesį raštu kreipėsi į Klaipėdos valdžią, prašydamas dar kartą svarstyti klausimą "dėl Klaipėdos miesto savivaldybės dalininko tapimu viešosios įstaigos "Neptūno krepšinio klubas" ir perimti kontrolinį paketą".

Rašte pabrėžiama, kad tokiu būdu būtų išsaugotas ilgametes tradicijas puoselėjantis klubas bei veikianti krepšinio piramidė, kuri vienija aukšto sportinio meistriškumo krepšinio komandas ir krepšinio mokyklas Klaipėdoje.

Anot jo, dabartiniai dalininkai negali skirti klubui paramos, tad gali tekti skelbti bankroto procedūrą.

Viešąją įstaigą "Neptūno krepšinio klubas" valdo aštuoni dalininkai. Rašte nurodoma, kad beveik visi jie susidūrė su sunkumais savo valdomuose versluose.

Galimybes paremti krepšinį neigiamai paveikė ne tik pandemija, bet ir karas Ukrainoje.

Dalininkai yra pasiryžę trauktis iš klubo valdymo ir siūlo skelbti bankroto procedūrą viešajai įstaigai.

O paskelbus bankrotą Klaipėda esą netektų galimybės dalyvauti Lietuvos krepšinio lygoje 1–2 metus.

Viena ar devynios dalys?

Klaipėdos savivaldybės administracija savo ruožtu siūlė priimti sprendimą dėl įstaigos dalininkų kapitalo dalies, kuri nebūtų kontrolinė.

Toks siūlymas šį mėnesį bus pateiktas miesto tarybai, kuri turės nuspręsti dėl įstaigos dalininkų kapitalo 1/20 dalies perėmimo arba 9/20 dalininkų kapitalo dalių perėmimo, bet ne kontrolinio paketo.

Prieš svarstant klausimą taryboje, jis pristatomas komitetuose.

Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis, argumentuodamas, kodėl miestas nenori pagrindinio akcijų paketo, pabrėžė, kad savivaldybė neturi patirties valdant tokio tipo viešąsias įstaigas.

Todėl miestui perimti kontrolinį akcijų paketą ir tapti vieninteliu arba pagrindiniu dalininku savivaldybės administracijos specialistai nesiūlo.

Bet siūloma įsilieti į įstaigos veiklą, perėmus vieną arba devynias akcijų paketo dalis.

"Jeigu savivaldybė perimtų kontrolinį akcijų paketą, tada įstaiga įsijungtų į viešojo sektoriaus veiklą. Taptų kontroliuojamu viešojo sektoriaus subjektu. Ir tai, mūsų manymu, apsunkintų įstaigos veiklą, nes tapimas viešojo sektoriaus subjektu reikštų, kad jie turės tvarkyti savo finansus pagal viešojo sektoriaus atskaitomybės finansinius standartus, savivaldybė turės perimti viešuosius pirkimus", – paaiškino E.Simokaitis, pabrėždamas, kodėl tokiu atveju klubo veikla taptų faktiškai neįmanoma.

Vienos šios dovanos-akcijų paketo dalies vertė yra 1,2 tūkst. eurų, devynių dalių – 10,8 tūkst. eurų.

Nori žinoti kreditorius ir sumas

Išklausęs siūlymą, Klaipėdos savivaldybės Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Aidas Kaveckis pasigedo klubo kreditorių ir debitorių sąrašo.

Esmė: savivaldybės Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas A.Kaveckis pasigedo klubo kreditorių ir debitorių sąrašo. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Mes kalbame apie savivaldybės tapimą krepšinio klubo dalininke, bet nėra žinoma, kas yra kreditoriai. Sąrašas mums nėra pateiktas, todėl komitetui siūlau atidėti šito klausimo svarstymą, o administracijai pateikti šį sąrašą, kuris buvo sudarytas iki šių metų birželio 30 dienos. Tada žinosime, kur mes einame", – pabrėžė A.Kaveckis.

Vytis Radvila. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Prieš apsispręsdami, kiek klubo akcijų paketo dalių priimti – vieną ar devynias, – mes nematome finansinės atskaitomybės dokumentų, nematome kreditorių ir debitorių sąrašo, be to, man labai įdomu, kiek įmonių Klaipėdoje pasinaudojo nekilnojamojo turto lengvata, kuri faktiškai buvo sukurta šitam klubui, kiek dalininkų, kurie valdo nekilnojamąjį turtą, irgi pasinaudojo šia lengvata ir taip netiesiogiai parėmė klubą. Priimant principinį sprendimą, bet kuriuo atveju finansinę įstaigos situaciją reikėtų žinoti", – dėstė Finansų ir ekonomikos komiteto narys Vytis Radvila.

Mes nematome finansinės atskaitomybės dokumentų, nematome kreditorių ir debitorių sąrašo.

Reikės ir valdytojų paaiškinimų

Registrų centro duomenimis, "Neptūno" krepšinio klubo dalininkais šiuo metu yra Tomas Daugėla, Marius Girčys, Vidas Augaitis, bendrovė "Rietuva", Vytautas Lygnugaris, Alvydas Vaičiūnas, S.Ambrazevičius, Vidmantas Dambrauskas ir Arūnas Tuma. Pastarieji du yra Klaipėdos tarybos nariai.

"Manau, kad tos informacijos, kuri čia pateikta, priimti sprendimui yra per mažai. Norėtųsi matyti, kur savivaldybė eina ir kas mūsų laukia, kam, už ką ir kiek klubas skolingas. Be šios informacijos net komitete nepritarsiu, kad priimtume šį sprendimą", – antrino kitas komiteto narys Arūnas Barbšys.

Daugumos komiteto narių nuomone, nuspręsta klausimą atidėti kitam posėdžiui, kuriam turėtų būti pateikti prašomi finansiniai dokumentai.

Taip pat pasiūlyta į kitą posėdį pakviesti ką nors iš krepšinio klubo valdytojų, kad būtų galima tiesiogiai pateikti iškilusius klausimus.

Kur išleisti 900 tūkst. eurų?

Ne mažiau klausimų dėl "Neptūno" akcijų dovanojimo miestui sulaukta ir kitame – Kultūros, švietimo ir sporto komitete.

Ir šio komiteto nariai pasigedo klubo finansinės ataskaitos, taip pat kreditorių ir debitorių sąrašo, esą vien "meilės krepšiniui, sprendžiant tokius dalykus, nepakanka".

Komiteto narė Judita Simonavičiūtė nusistebėjo, kodėl tie patys siūlymai apskritai vėl teikiami tarybai.

"Tikrai nesunku pakelti ranką dėl tos vienos akcijos priėmimo, bet ar situacija keisis nuo to, man kelia labai daug abejonių. Kol kas nematau, kokiu būdu visi tie veiksmai bus atliekami. Dabar vėl tas pats sprendimas teikiamas tarybai, bet ar tai išgelbės "Neptūną", yra klausimas", – kalbėjo J.Simonavičiūtė.

Komiteto narys Rimantas Didžiokas pasiteiravo, ar tiesa, kad krepšinio klubo įsiskolinimai siekia 800 tūkst. eurų? Jam tai nebuvo patvirtinta.

Panašią sumą miestas kasmet skiria "Neptūno" reikmėms, tai sudaro apie 70 proc. viso metinio klubo biudžeto.

"Manyčiau, kad skiriant tiek mokesčių mokėtojų pinigų būtų logiška deleguoti savivaldybės administracijos atstovą į klubo dalininkus. Tačiau norėtųsi, kad tai nebūtų tarsi bėgimas it nuogam per dilgėles, manau, kad mums bent jau reikėtų matyti klubo veiklos atskaitą, auditoriaus išvadas, nes ir klubo nuostatose tai parašyta. Todėl siūlau palaukti, kol mums bus pateikti dokumentai, kad mes juos galėtume įvertinti ir komitete grįžti prie šio klausimo svarstymo", – pasiūlė R.Didžiokas.

Be to, paprašyta pateikti dokumentus, kaip buvo panaudotos savivaldybės klubui skirtos lėšos pagal aukštojo meistriškumo programą – apie 900 tūkst. eurų.

"Esame sunkioje situacijoje"

Šįkart nuotoliniu būdu posėdyje dalyvavo klubo vadovas S.Ambrazevičius, kuris atsakinėjo į politikų klausimus.

"Neptūnas" tai nėra afera, tai yra vyrų krepšinis, dublerių krepšinis, vaikų krepšinis, moterų krepšinis, kurį mes reanimavome. Tai yra didžiulis miesto sporto reiškinys. Mes neturime valdybos, bet turime dalininkų sueigą, mes to specialiai vengėme, kad mažintume biurokratinę naštą komandai ir taupytume lėšas. Audito šiais metais nedarėme, jis niekam nebuvo reikalingas. Mes be galo atsakingai naudojame visas lėšas, kurias gauname iš miesto ar iš rėmėjų", – politikams kalbėjo S.Ambrazevičius.

Klubo vadovas pakvietė visus asmeniškai ateiti ir pamatyti, kaip klubas gyvena, kad visiems būtų aišku, "dėl ko miestui reikėtų prisijungti prie "Neptūno" klubo sistemos, kuri apima visą Klaipėdos krepšinį".

"Mes esame sunkioje situacijoje ir nebegalime nešti atsakomybės", – baigdamas savo kalbą pabrėžė S.Ambrazevičius.

Ore pakibo klausimas, ar tai reiškia, kad krepšinio klubui reikės daugiau pinigų iš miesto, šiam tapus "Neptūno" dalininku?

Vis dėlto ne visi politikai buvo skeptiški dėl "Neptūno" akcijų dovanojimo miestui.

"Man labai juokinga, kad Klaipėda negali išlaikyti krepšinio klubo, jei tai padaro Gargždai, Prienai, Utena, kurių biudžetas žymiai mažesnis ir įmonių gerokai mažiau. Mes turime padėti "Neptūnui", – pabrėžė komiteto narys Romaldas Idzelevičius.

Tačiau balsų dauguma šis klausimas buvo atidėtas kitam Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdžiui, kuris vyks rugsėjo 8 d. Tikimasi, kad tuomet bus pateikti krepšinio klubo finansiniai dokumentai.