Internete – lapino klajonės

Į poilsiautojų fotografų objektyvus lapiukas pateko dar pavasarį, kai buvo visiškai jaunas. Žmonės ėmė jį fotografuoti miško takeliuose, laukymėse.

Gyvūnas, nekreipdamas dėmesio į praeivius, šmirinėdavo po pamiškes savais reikalais.

Vasarą ūgtelėjęs lapinas jau buvo fotografuojamas prie gyvenamųjų namų slenksčių.

Neseniai neringiškiai socialiniame tinkle "Facebook" ėmė klausinėti vienas kito – kur dingo lapinas, esą jau kelias dienas nesirodo pavakaroti prie sodybų.

Patys žmonės neadekvačiai reaguoja. Vos tik pamatė žvėrelį, jį būtinai skuba pašerti.

Kitas neringiškis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip lapinas knisa tarp rąstigalių įrengtą slaptavietę ir išsitraukęs obuolį skuba jį slėpti.

Lyg ir tą patį lapiną žmonės minėjo matę Smiltynėje, kaulijantį maisto iš čia žvejojusių žvejų.

Kita gyventoja dalijosi žiniomis, girdėtomis iš lenkų turistų, – esą lapinas sugebėjo nukniaukti visą turistų maišą su maistu.

Dar kita gyventoja gyrėsi, kad neseniai prišėrė lapiną antiena ir vištiena.

Po incidento – šūviai

"Visi jau priprato prie jo. Blogai, kad žmonės duoda maisto, taip jį ir prisijaukino, o lapinas yra laukinis gyvūnas, nedera su juo kaip su naminiu šuniuku elgtis", – tikino miškininkas ir medžiotas Linas Žarnauskas.

Miškininkas priminė istorijas apie vietinių šernų šeimyną, kurią žmonės ilgus metus šėrė, o vėliau, kai šernas sužalojo vaiką, teko iššaudyti dalį šernų populiacijos.

"Prieš penketą metų kilo skandalas, kai viena mama, palikusi vežimėlyje miegantį vaiką prie parduotuvės, sugrįžusi išvydo vežimėlyje tupinčią lapę. Po to medžiotojai gavo nurodymą kuo greičiau naikinti lapių populiaciją šalia Nidos", – priminė L. Žarnauskas.

Miškininkas priminė ir dar vieną istoriją – kaip gyventojai suko galvas, ką daryti su lapių šeimyna, kai viena lapė lapiukus atsivedė po namo pamatais.

L. Žarnauskas / Redakcijos archyvo nuotr.

"Kai žmonės ir žvėrys gyvena šalia, žvėrys pripranta prie žmonių ir jų nebebijo. Nors, pavyzdžiui, Amerikoje ar Skandinavijoje galima išvysti elnius, vaikščiojančius po miestą. Ką ten elniai, meškos irgi miestuose vaikšto. O žvėrys Neringoje gyveno anksčiau nei žmonės. Tai yra jų teritorija, ne žmonių. Patys žmonės neadekvačiai reaguoja. Vos tik pamatė žvėrelį, jį būtinai skuba pašerti. O reikėtų nueiti savais keliais, žvėris nueis savais", – pasakojo L. Žarnauskas.

Skuba šerti

Gamtininkas įsitikinęs, jog Tapinu praminto lapino niekam nederėjo šerti nei pavasarį, kai jis buvo labai jaunas, nei vasarą.

"Neringoje pilna pelių, paukščių, yra kritusių žvėrelių. Ką ėsti yra. Niekas nedavė teisės žmogui spręsti už žvėrį. Išvydę esą jauną lapiuką ir dar be mamos, žmonės demonstruoja neišmanymą. Lapė turi taip pat maitintis. Jei kelių mėnesių lapiukas tyrinėja pasaulį, nereikia pulti jo šerti. Pats baisiausias dalykas šiam lapiukui – sutikti pilietį, kuris savo gyvenime yra matęs tik šunį ir žino tik tiek, jog šunį reikia migdyti ant sofos ir jam duoti valgyti. Taip ir prasideda visos problemos. Gamta reguliuojasi pati. To nederėtų pamiršti", – paaiškino L. Žarnauskas.

Socialinio tinklo "Facebook" paskyros "Mūsų Neringa" nuotr.

Miškininkas patikino, kad lapinas puikiai išgyventų Neringoje ne tik vasarą, bet ir žiemą.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė priminė poilsiautojams ir daugiau pavyzdžių.

"Amžina problema tampa vandens paukščiai. Per vasarą poilsiautojų nušertos gulbės ar antys nutunka, rudenį nesugeba išskristi į žiemojimo vietas, o po to nugaišta. Štai kuo baigiasi neišmanėlių gerumas", – akcentavo L. Dikšaitė.