Pažymėtas nulūžo pats

Pernai panašiu metu Klaipėdoje taip pat, kaip šį sekmadienį, siautėjo vėjas ir mieste jis taip pat vertė medžius. Keli jų apgadino automobilius. Vienas nuvirto ir ant trijų butų namo Pievų Tako gatvėje.

Medis apgadino priestato stogelio lietvamzdį.

Namo gyventojas pamena, kad dar gerokai prieš minimą audrą tas medis buvo raudonais dažais pažymėtas kryželiu. Galima spėti, kad ketinta jį pjauti.

Vėjas už žmones atliko šį darbą, tik žmonėms teko medį supjaustyti ir išvežti.

Praėjo visai nedaug laiko, ir trijų butų gyventojai mokesčių lapelyje pamatė nemenką sumą, kurios reikalaujama už medžio pašalinimą. Ji buvo išdalinta trims gyventojams pagal jų butų plotą.

Iš Genadijaus už šį darbą buvo reikalaujama 160 eurų.

Abejojo teisėtumu

Vyras suabejojo, ar tai teisėta. Juk žemė, ant kurios augo medis, iki šiol namo gyventojų nėra privatizuota, ji vis dar – miesto, todėl už miestui priklausiusio medžio supjaustymą ir turėjo mokėti savivaldybė.

„Pirmiausiai norėčiau, jog man kas nors kvalifikuotai įrodytų, kad medis augo namo raudonomis linijomis apibrėžtame plote. Kaip bebūtų, tai yra miesto žemė, o ir pats medis seniai buvo pažymėtas raudonai. Jeigu teigiama, kad namų valdos administruoja šią teritoriją, tai tegu jos daro tai ne už mūsų pinigus. Jie man negali paaiškinti, ką reiškia tas žodis – administravimas. Kokį darbą jie atlieka administruodami? Bet kurio darbo užsakovai esame mes, gyventojai, nes mes mokame pinigus. Todėl jie gyventojams turi patekti sąmatą ir suderinti darbus. Jeigu mes nesutinkame su nurodyta suma, jie negali ir darbų atlikti. Bet kurios įmonės darbuotojai žino, kad yra toks atliktų darbų aktas, kurį pasirašo darbus atlikusi ir pinigus mokanti šalis. O čia viskas vyksta visai kitaip, pasirašo pinigus iš gyventojų surenkančios įmonės darbuotojas, kurį taip pat išlaiko gyventojai“, – piktinosi Genadijus.

Viskas – teisėta

Iš mokėjimo lapelio namo gyventojai suprato, kad iš sukauptų lėšų buvo padaryta užskaita – padengta dalis sumos už medžio pašalinimą.

Vyras vis laukė šaukimo į teismą, bet kiekvieną mėnesį gaudavo tik tokią pat sąskaitą.

Nepaisant to, skola kiekvieną mėnesį nemažėja, kaip prieš beveik metus, taip ir šios vasaros pradžioje už medžio pašalinimą iš Genadijaus reikalauta 160 eurų.

Vyras tikino, kad suprantamo paaiškinimo nesulaukia.

Pernai Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ atstovei į paklausimą apie minėtą situaciją atsakė raštu.

Atsakyme teigiama, kad „daugiabučio namo valdytojas privalo tvarkyti teritorijoje esančius želdinius ir proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai apskaičiuoti mokėjimus ir įmokas, o butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas. Kartu pažymime, kad nėra galimybės, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rangovai priimtų vėjovartos šalinimo darbų atlikimo sąskaitą“.

Sveikata – brangesnė

Genadijus dar kelis mėnesius nemokėjo reikalaujamos sumos, jis buvo apsisprendęs kovoti už savo teisybę kitaip.

Pažįstamas advokatas klaipėdietį ramino sakydamas, kad verta palaukti, kol jis bus iškviestas į teismą dėl nesumokėtos skolos ir patikino padėsiąs jam laimėti kovą.

Vyras vis laukė šaukimo į teismą, ir kiekvieną mėnesį gaudavo vis tokią pat sąskaitą.

Praėjo 10 mėnesių, Genadijus suprato, kad advokatas už pusšimtį eurų jo reikalo nesiims ir didelės butus administruojančios bendrovės interesus teismuose ginančių teisininkų neįveiks.

Pašlijusi sveikata privertė jį susitaikyti su pralaimėjimu, reikalaujamą sumą jis sumokėjo.

Sekmadienį, kai kilo vėtra, Genadijus vėl baimingai žvalgėsi pro langą – netoli namo auga didžiulis beržas. Kai vėjas ėmė jį siūbuoti, aplinkui medį kilnojosi žemė. Ar atsitiks taip, kad pernykštė istorija pasikartos?

Gyvenimas: lūžtantys neprižiūrimi ir netikrinami medžiai metų metus niokoja gyventojų turtą, bet tai nelabai kam rūpi. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Atsako žemės valdytojas

Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojas civilinėms byloms teisėjas Egidijus Mickevičius prisiminė ne vieną bylą, kurioje buvo bylinėjamasi dėl audros išverstų medžių padarytos žalos.

Esminis klausimas jose buvo, kas turi atlyginti žalą.

Kai medžiai apgadina automobilius, nukentėjusieji bendrauja su savo draudimo kompanija, o ši bando atgauti sumokėtą nukentėjusiajam sumą iš tos institucijos, kuriai priskirtoje teritorijoje augo medis.

Teisėjas pasakojo apie prieš kelerius metus nagrinėtą bylą, kurioje buvo minimas brangus automobilis „Toyota Land Cruiser“, audros metu medžio prispaustas I. Kanto gatvėje.

Mašinos savininkas teisme bandė aiškintis, ar jiems turėtų atlyginti nuostolius namus administruojanti toje teritorijoje bendrovė, ar savivaldybė.

Šioje byloje buvo trys sprendimai. Tada po poros metų bylinėjimosi galiausiai buvo nuspręsta, kad pirmasis sprendimas buvo teisingas, koreguota tik žalos suma.

Galiausiai išsiaiškinta, kad tos vietos, kur įvyko incidentas, priežiūra buvo pavesta namus administruojančiai įmonei ji ir privalėjo atlyginti žalą.

„Bendras principas yra toks – kas yra žemės valdytojas, tas ir atsako už nugriuvusio medžio padarytą žalą“, – paaiškino teisėjas E. Mickevičius.

Prieš kelerius metus panašiai teisme bandė aiškintis ir trys daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, esančios Debreceno gatvėje.

Todėl labai svarbu žinoti, kokia teritorija priskirta namui, kurioje vietoje prasideda savivaldybės prižiūrima teritorija.

Kitas reikalas, kai gyventojai tam tikrą teritoriją išsinuomoja iš valstybės 99 metams. Tada toje teritorijoje atsakomybė tenka gyventojams, kurie nuomojasi tą sklypą.