Uostamiesčio valdininkai kuria vis išradingesnes taisykles, skirtas miestiečiams, tačiau kontroliuoti, kaip jų laikomasi, klerkai tingi.

Per savaitę – keturios aukos

Pastarosios dienos gelbėtojams priminė košmarą. Iš audringos jūros jie nespėjo vaikyti bangomis besimėgaujančių, apie pavojų įspėjančios raudonos vėliavos nepaisančių poilsiautojų.

Bangavimas siekė 5–6 balus, gelbėtojai suteikti pagalbą skęstantiesiems skubėjo apie dvidešimt kartų. Tačiau dviejų poilsiautojų, nepaisiusių draudžiančios maudytis vėliavos, jiems nepavyko išgelbėti.

Užvakar vakare nuskendo Pirmojoje Melnragėje, netoli molo, kur labai gilu, su draugu maudęsis septyniolikmetis Kauno gatvės gyventojas.

Gelbėtojams draugai pasakojo, jog nuskendęs klaipėdietis nemokėjo plaukti, o trauka į jūrą buvo didelė. Vakar po pietų vaikino kūnas dar nebuvo rastas.

Tą pačią dieną gelbėtojai skubėjo į tarp Karklės ir Nemirsetos esantį nesaugomą vadinamąjį laukinį pliažą. Čia skendo trys žmonės. 63 metų Prienų gyventojo jiems išgelbėti nepavyko. Šiame paplūdimyje pirmadienį nuskendo ir 62 metų klaipėdietis. Dar vieno, 17-mečio, klaipėdiečio gyvybę bangos pasiglemžė sekmadienį. Vaikinas audringoje jūroje maudėsi pasibaigus gelbėtojų darbo laikui.

Gelbėtojai dirbo be atokvėpio

"Vyrai visai nusivarę nuo kojų. Į darbą atėjo peršalę, nepašneka, nes be perstojo teko vaikyti žmones iš jūros", – vakar rytą tvirtino Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Urbonas.

Vadovas pabrėžė, jog poilsiautojų elgesys nesuvokiamas protu. Į audringą jūrą, nepaisydami pavojaus, lenda ir vaikai, ir suaugusieji.

Nors Klaipėdos miesto taryba prieš porą mėnesių patvirtino griežtas Saugaus elgesio vandenyje taisykles, gelbėtojai bausti nedrausmingų poilsiautojų negali.

Skirti nuobaudas už maudymąsi apsvaigus, esant draudžiamiems ženklams, tamsiu paros metu, nepritaikytose vietose, plaukimą už pažymėtų ribų, už be priežiūros besimaudančius vaikus iki 12 metų gali policija ar savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius.

Pasak Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto Redo Dičkaus, nedrausmingi poilsiautojai tai puikiai žino ir priešgyniauja gelbėtojams.

"Šios taisyklės geros, bet turi būti kontrolė. Baudos sudrausmintų žmones. Policijos kviesti neverta. Kol ji atvažiuos, pažeidėjai bus dingę iš paplūdimio. Turėtų būti atskira tarnyba paplūdimyje, kuri baustų tokius žmones. Dabar mums belieka imtis įspėjimų", – teigė R.Dičkus.

Taisyklėse nieko naujo

Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis neslėpė, kad už Saugaus elgesio vandenyje taisyklių pažeidimą nubaustas vienas vandens motociklininkas, važinėjęs per arti maudyklos.

"Organizavome patikrinimus paplūdimyje, bet neteko ateiti, kada draudžiama maudytis. Sėdėdami kabinetuose negalime žinoti, kokia situacija paplūdimyje. Pliažuose patikrinimus paprastai vykdome kartą per savaitę, bet šią buvo prasti orai. Gelbėtojų vadas galėtų informuoti apie sudėtingas situacijas. Negalime visai vasarai išsiųsti darbuotojo į paplūdimį. Turime daug darbo", – dėstė M.Poimanskis.

Vedėjas pabrėžė, jog svarbiausia – žmonių sąmoningumas. Poilsiautojai seniai žino apie vėliavų įspėjamąsias spalvas, o taisyklės įsigaliojo prieš porą mėnesių.

"Taisyklėse nieko naujo ir nežinomo nėra. Už jų pažeidimus bauda nėra tokia didelė, kad ją gavęs žmogus neliptų į vandenį. Prie kiekvieno poilsiautojo policininko ar Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojo nepastatysi. Jei žmonės nesaugo savo gyvybių, ką mes galime padaryti?", – klausė M.Poimanskis.

"Naktimis mes nedirbame"

Sunkiai kontroliuojamos ir kitos Klaipėdos savivaldybės priimtos taisyklės – triukšmo, tvarkymo ir švaros, gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų naudojimo, komunalinių atliekų tvarkymo, gyvūnų auginimo ir laikymo, kuriomis, kaip deklaruojama, siekiama užtikrinti tvarką, saugumą mieste.

Taisyklėse nurodoma, kad jų laikymąsi kontroliuoja savivaldybės administracijos direktorius ir jo įgalioti pareigūnai, vidaus reikalų ir policijos pareigūnai. Pernai uostamiesčio savivaldybės darbuotojai surašė apie 100 protokolų. Jie perduoti Administracinei komisijai, kuri pažeidėjams skyrė nuobaudas.

"Bendradarbiaujame su policija. Pareigūnai rašo protokolus dėl triukšmo, nes nusiskundimai prasideda po 22 val., o mes naktimis nedirbame", – teigė vedėjas.

Uostamiesčio policija reaguoja į visus iškvietimus, tačiau, ar pareigūnai atvyks operatyviai ir spės sulaikyti pažeidėją, neaišku. Anot Klaipėdos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininko Andriaus Leliugos, policija į iškvietimus skuba atsižvelgdama į sunkumo lygį.

Be to, anot M.Poimanskio, nėra tiek pajėgų, kad Viešosios tvarkos skyrius sužiūrėtų visų taisyklių visus punktus. Skyriuje dirba trys žmonės, o reikėtų, vedėjo teigimu, bent šešių.

"Taisyklių ženkliai daugėja, o darbuotojų skaičius toks pat. Jų net mažiau nei planuota. Kad ir daugiau žmonių būtų, visų taisyklių punktų nepajėgtume sužiūrėti. Jei pagauni asmenis, pažeidusius bent 2–3 punktus, vadinasi, taisyklės veiksmingos. Negalima sakyti, kad jos tik popierinės", – tvirtino valdininkas.

Kates valgyti draudžiama

Vedėjas pripažino, jog kai kurių taisyklių punktų neįmanoma sukontroliuoti.

"Kas iš to, kad vyktume į iškvietimą į Laukininkų gatvę dėl rūkymo laiptinėje. Kol nuvažiuosi, pažeidėjas dar tris cigaretes sutrauks. Gyventojai galėtų nufotografuoti tokius asmenis ir pranešti, kokiame bute gyvena. Tada surašytume protokolą. Žmonės turėtų mums padėti ir informuoti apie pažeidėjus", – teigė vedėjas.

Taisyklėse netrūksta ir keistų punktų. Draudžiama eiti vienam ant ledo tamsiu paros metu ar vartoti maistui kates ir šunis, tačiau nieko neužsimenama apie žiurkes ar peles.

Draudžiama rūkyti ir autobusų stotelių paviljonuose, tačiau daugelis to nepaiso.

Pagal susikurtas taisykles savivaldybė turėtų bausti ir pati save. Nurodoma, jog žaliųjų plotų žolės aukštis turi būti ne didesnis kaip 10 centimetrų, bet šiemet kiemai tapo džiunglėmis. Taisyklėse nurodoma, kad draudžiama valyti drabužius ir kitus namų apyvokos daiktus laiptinėse, tačiau vargu ar kas tai tikrina.

Išguis garsinę signalizaciją

Geriausias pavyzdys, iliustruojantis, kaip uostamiesčio politikai ir valdininkai kuria originalias, tačiau neįgyvendinamas taisykles, yra vakar vykęs tarybos posėdis, kuriame turėjo būti patvirtintos Sanitarijos ir higienos taisyklės. Dar prieš tvirtinant posėdžio darbotvarkę, Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė politikus informavo, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra punkto, pagal kurį būtų galima bausti už Sanitarijos ir higienos taisyklių pažeidimus, tad siūlė tokio teisės akto netvirtinti, nes jis bus neveikiantis. Tačiau politikai nubalsavo, jog taisykles būtina svarstyti. Pagrindinis argumentas – Klaipėda būtų pirmoji Lietuvoje pasitvirtinusi tokais taisykles.

Svarstant taisyklių projektą politikams kilo daugiau klausimų, nei į juos rasta atsakymų. Akivaizdu, jog daugelis Sanitarijos ir higienos taisyklių punktų taip ir liks neįgyvendinti, o teisės akto nuostatų nesilaikantys pažeidėjai nebus nustatyti ir nubausti.

Pavyzdžiui, taisyklėmis draudžiama apželdinimui naudoti augaliją, sukeliančią alergiją ir pasižyminčią toksiniu poveikiu sveikatai. Tačiau taisyklių rengėja Sanitarinės kontrolės poskyrio vedėja Nina Gendvilienė teigė, kad nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei Visuomenės sveikatos centras nėra patvirtinę sąrašo augalų, sukeliančių alergiją ar turinčių toksinį poveikį sveikatai.

Taisyklėmis taip pat siūloma nustatyti, jog daugiabučio namo bute rekonstrukcijos, remonto, baldų surinkimo ir stumdymo darbus galima atlikti tik darbo dienomis nuo 8 iki 18 valandos.

Kone pats absurdiškiausias naujų taisyklių punktas yra nurodymas gyvenamuosiuose rajonuose objektų apsaugai nenaudoti garsinės signalizacijos, o įsijungiančius apsaugos signalus perduoti tiesiogiai apsaugai. Paprasčiau tariant, daugelis klaipėdiečių, kurie namuose įsirengę kaukiančią signalizaciją, ją turės pakeisti tokia, kuri tyliai signalą perduoda į apsaugos tarnybos punktą.

Taisyklėmis taip pat įteisinamas draudimas rūkyti Skulptūrų parke, Smiltynės miške ir jūros link vedančiuose takuose bei visuose paplūdimiuose, išskyrus specialiai įrengtose rūkymo vietose ir zonose.

Nors politikai ir norėjo pirmauti Lietuvoje, tačiau vakar taip ir neišdrįso pasitvirtinti šių taisyklių.

Darbas dėl darbo

Pasitaiko savivaldybės sukurtų skirtingų taisyklių, kuriose kartojasi tie patys punktai. Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje Kristinos Vintilaitės teigimu, perrašinėti to paties nereikėtų.

"Vaizdas dėl taisyklių ne koks. Darome viską, kad tarybos tvirtinamose taisyklėse būtų numatyta, kas ir kaip kontroliuos jų vykdymą. Taryba gali reikalauti iš kontroliuojančio padalinio grįžtamojo ryšio, bet tai jai nerūpi. Priimti tokį sprendimą politikų principingumo reikalas. Griežtumas turi rezultatų. Juk spręsti apie taisyklių efektyvumą galima tik pagal surašytų protokolų skaičių", – pabrėžė Vyriausybės atstovė.

Pasak K.Vintilaitės, peržiūrėjus kai kurias taisykles susidaro įspūdis, kad jų kūrimas yra darbas dėl darbo. Dauguma jų buvo priimta po Vyriausybės atstovės reikalavimo.

"Taryba įstatymą įvykdo, bet nesirūpina sprendimų įgyvendinimu. Kam reikalingi tokie sprendimai? Taisyklės turi būti trumpos, aiškios ir veiksmingos", – komentavo K.Vintilaitė

Nuobaudos už savivaldybės patvirtintų taisyklių nesilaikymą

Už triukšmo prevencijos viešose vietose – bauda nuo 300 iki 1000 litų.

Už saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo – įspėjimas arba bauda nuo 50 iki 100 litų.

Už tvarkymo ir švaros – įspėjimas arba bauda iki 2000 litų.

Už gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo – įspėjimas arba bauda nuo 100 iki 1000 litų.

Už komunalinių atliekų tvarkymo – įspėjimas arba bauda iki 2000 litų.

Už gyvūnų auginimo ir laikymo – įspėjimas arba bauda iki 2000 litų, taip pat gyvūno konfiskavimas.