Nekilnojamojo turto pardavėjai uostamiestyje džiaugiasi – pastaruoju metu rinka atsigauna. Klaipėdiečiai perka butus senos statybos namuose, individualius namus ir žemės sklypus su visomis komunikacijomis priemiesčiuose.

Pigiausi būstai pabrango

Daugiau nei metus merdėjęs nekilnojamojo turto verslas pajudėjo iš sąstingio. Ekspertai tikina, jog būstų pirkimo ir pardavimo sandorių vis daugėja, o jų skaičius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo kelissyk. Taip pat gerokai padaugėjo klientų, besidominčių galimybėmis įsigyti būstą.

Tačiau specialistai pripažįsta, kad klaipėdiečiai linkę pirkti pačius pigiausius, ekonominės klasės būstus. Dėl tokios šių butų paklausos šiek tiek kilstelėjo ir jų kainos.

Pasak nekilnojamojo turto agentūros "Ober–Haus" Klaipėdos regiono vadovo Lino Juozaičio, Klaipėdoje šiuo metu paklausiausi ir perkamiausi maži dviejų kambarių būstai, esantys Pietinėje miesto dalyje. Populiariausi – 50–60 kv. m ploto būstai.

"Žmonės nebemoka stebuklingų kainų, todėl iš didžiulės pasiūlos jie išsirenka tik pačius pigiausius butus. Dažniausiai esančius senuose daugiabučiuose, miegamuosiuose rajonuose. Dėl jų paklausos apie 5–10 proc. kilstelėjo ir kainos", – patikino L.Juozaitis.

Jis įsitikinęs, kad žmonės suprato, jog būstų kainos jau yra ženkliai nukritusios, tad daugiau mažėti nebeturėtų, dėl to po truputį ėmė juos pirkti.

Renkasi senus butus

Pašnekovo duomenimis, senus butus pardavinėjantys klientai pageidauja gauti apie 2 tūkst. litų už kv. m. Įsigyti senos statybos name 1 kamb. butą įmanoma mokant iki 100 tūkst. litų, 2 kamb. – už 100–130 tūkst. Lt, 3 kamb. – už 150–170 tūkst. litų.

Naujos statybos butai su daline apdaila uostamiestyje šiuo metu kainuoja apie 4 tūkst. litų už kv. m.

Prestižinėse miesto vietose bei centre esantys būstai kainuoja dar brangiau – iki 6 tūkst. litų už kv. m.

"Būtent dėl tokių kainų skirtumų žmonės ir renkasi senus būstus. Jie supranta, kad tokių būstų eksploatavimas bus brangesnis nei naujų, tačiau jis ne toks žymus, kaip pačių butų kainų. Pavyzdžiui, jei už šildymą sename name sumokėsi apie 300 Lt, o naujame – apie 150 Lt, tai, anot klientų, jiems didelio skirtumo nesudaro. Jie pagalvoja apie tai, kad perkant naują butą už jį teks pakloti mažiausiai 50 tūkst. litų daugiau, nei įsigyjant seną. Be to, naują būstą reikėtų įsirengti, o tai kainuotų papildomai", – pabrėžė L.Juozaitis.

Nuosavi namai tapo įkandami

Pašnekovas atkreipė dėmesį, jog klaipėdiečiai nelinkę pirkti tik prabangių butų, tad jų kainos vis dar krenta. Spėjama, kad prakalbus apie nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą žmonės susimąsto, jog pirkti brangius būstus rizikinga.

Tačiau pastaruoju metu padaugėjo klientų, įsigyjančių nuosavus namus bei kotedžus. L.Juozaitis įsitikinęs, jog taip yra dėl to, kad jų kainos nukrito perpus.

Jo duomenimis, įsigyti gerą namą šiuo metu galima už 300–350 tūkst. litų. Kai tuo tarpu prieš dvejus metus nusipirkti net paprasto namuko nebuvo įmanoma be 0,5 mln. litų.

"Tai logiška, jei geroje vietoje didelis butas kainuoja apie pusę milijono litų, tai žmogus prieš pirkdamas pagalvoja kam jis, jeigu už mažesnę sumą įmanoma įsigyti nuosavą namą", – kalbėjo L.Juozaitis.

Pasak jo, šiuo metu nekilnojamojo turto rinka itin suaktyvėjo Palangoje, kur butų parduodama vis daugiau. Tačiau pastebima, kad klientai įsigyja mažus – 35–40 kv. m būstus, skirtus poilsiui. Tokį būstą čia įmanoma įsigyti maždaug už 150 tūkst. litų.

Graibsto geresnius sklypus

Kitos nekilnojamojo turto agentūros "Tureta" savininkas Rimantas Skirutis taipogi patvirtino, jog šiuo metu rinkoje jaučiamas nemenkas sujudimas. Pasak jo, žmonės ėmė aktyviai domėtis ne tik butais, namais, bet ir sklypais.

"Kaip bebūtų keista, dabar itin paklausūs tapo sklypai, jų parduodama palyginti nemažai. Žinoma, tokio ažiotažo, koks buvo prieš dvejus trejus metus nėra, ir nežinia, kada jis sugrįš, tačiau skųstis nėra kuo. Sklypus žmonės ėmė pirkti dėl to, jog jie gerokai atpigo – apie 30 proc.", – įsitikinęs pašnekovas.

Jis teigė, jog paklausiausi sklypai, esantys šalia miesto – Labrenciškėse, Kalotėje, Triušelių kaime, Mozūriškėse, Ginduliuose. Šiose vietose jų kainos svyruoja nuo 6 iki 15 tūkst. litų už arą. Tačiau miesto ribose esančių sklypų taip pigiai įsigyti nepavyks – aras žemės Klaipėdoje kainuoja nuo 15 iki 20 tūkst. litų.

Klientai, pasak R.Skiručio, perka 10–12 arų sklypus, kuriuose įrengtos visos komunikacijos ir infrastruktūra: "Be jų sklypų niekas nenori, nes neįmanoma pradėti statybų. Be to, niekas nenori rūpintis popierizmais ir leidimais", – pabrėžė jis.

Pardavimų daugėja

R.Skirutis teigė pastebėjęs, jog šiuo metu klaipėdiečiai labiausiai ieško parduodamų butų šiaurinėje miesto dalyje – Žolynų, Panevėžio, Kretingos, Dragūnų gatvėse bei centre.

Jo duomenimis, perkantiems naujos statybos butus šiose gatvėse dažniausiai tenka pakloti nuo 3 iki 4 tūkst. litų už kv. metrą, o senus – po 2–2,5 tūkst. litų už kv. m. Anot jo, nors šie būstai yra atpigę kone perpus, senamiestyje butų kainos taip ženkliai nemažėjo – čia už vieną kvadratinį metrą būsto prašoma apie 5 tūkst. litų.

Taip pat, pasak jo, šiuo metu tapo paklausūs ir pakankamai dideli 150–200 kv. metrų ploto nuosavi namai. Anksčiau klaipėdiečiai stengdavosi įsigyti vidutiniškai 120–140 kv. m ploto namus.

"Tikimės, kad susidomėjimas nekilnojamuoju turtu augs ir toliau. Šiai dienai pas mus agentūroje sudaroma vidutiniškai po 2–3 pirkimo ir pardavimo sandorius, o tai jau yra išties daug. Tuo pačiu metu pernai sunkiai sekdavosi sudaryti bent vieną", – prisiminė R.Skirutis.

Baugina turto apmokestinimas

Tačiau daugelį ekspertų ėmė neraminti valdininkų užmojai apmokestinti nekilnojamąjį turtą. Politikams ėmus vis aktyviau svarstyti įvairius variantus, kaip ir kokį nekilnojamąjį turtą apmokestinti, specialistai ėmė būgštauti, jog šis mokestis rinką vėl pasmerks sąstingiui.

Pasak nepriklausomo nekilnojamojo turto eksperto Tomo Lapinsko, šis mokestis galbūt ir reikalingas, tačiau ne šiuo ekonomikos periodu, kai žmonių pajamos ir taip gerokai sumažėjusios.

"Buvo laikas, kai valdžia visus skatino imti paskolas, pirkti didelius būstus, taip pasigerinant gyvenimo sąlygas, o dabar nori juos apmokestinti. Toks mokestis tikrai papiktintų žmones. Pagalvokite, jeigu turto Karklėje, Melnaragėje ar kur kitur vertė siekia, pavyzdžiui, 800 tūkst. litų, tai žmogui per metus valstybei tektų atseikėti 8 tūkst. litų. O tose vietose tikrai gyvena ne vien turčiai, čia yra ir iš senų laikų gyvenančių žmonių, kuriems tai būtų didelė našta", – įsitikinęs T.Lapinskas.

Taip pat, jo teigimu, šis mokestis neigiamai veiktų visą rinką, kuri vėl išsikraipytų. Dėl nekilnojamojo turto mokesčio imtų dar labiau pigti prabangus turtas, kurio niekas nebepirktų.

papildyta

NT "Memelhaus" vadybininkė Vaida Tamošauskienė:
 
Šioks toks sujudimas nekilnojamojo turto rinkoje jaučiamas jau nuo praeitos vasaros. Tačiau pastebime, kad klientai linkę pirkti tik senos statybos daugiabučiuose esančius butus. Pavyzdžiui mūsų agentūroje apie 70 proc. parduodama senų 1–2 kamb. butų. Klientams seni butai jau įperkami, o nauji dėl brangumo nepopuliarūs. Taip pat noriai perkami gyvenamieji namai sodų bendrijose – Dituvoje, Šernuose, "Baltijos" sodų bendrijoje. Tačiau pirkėjai renkasi tik tokius namus, kuriuose sukurtas visas gerbūvis –  galimybė šildyti būstą, namo viduje įrengtas tualetas bei vonia ar dušas, įvesta elektra. Įsigyti sodybą, priklausomai nuo vietos ir įrengimo įmanoma nuo 100 iki 200 tūkst. litų. Tad daugėja klaipėdiečių, kurie parduoda senus butus ir keliasi į sodus. Klientus domina ir nuosavais namais, tačiau būsimieji pirkėjai pageidauja, kad šie būtų neįrengti, o tik su daline apdaila.