Metus įvertino palankiai

2021 m. Klaipėdos uostui buvo paskutinieji istoriniai, kai jis krovė daugiausia regione ir buvo tas, kuris vienas pats lenkė visus Latvijos uostus kartu sudėjus. Visi Latvijos uostai kartu pernai krovė 37 mln. tonų krovinių. Tai blogiausias Latvijos uostų krovos rezultatas nuo 1995 m., kai krauta 36,4 mln. tonų. Geriausias visų Latvijos uostų krovos rezultatas buvo 2012 m. – 66,12 mln. tonų. Klaipėdos uostas tais metais krovė 35 mln. tonų.

Pernai Klaipėdos uostas krovė 45,6 mln. tonų. Tai jau nubloškė Klaipėdos uostą į 2017 m. lygį, nes 2018, 2019 ir 2020 m. Klaipėdos uostas krovė daugiau nei 2021 m.

Pernai Klaipėdos uostas krovė 4,6 proc. mažiau nei 2020-aisiais. Tai siekė per 2,3 mln. tonų. Tiek krovos kompanijų atstovai, tiek Uosto direkcijos vadovybė sutaria, kad pagal tas tendencijas, kurios susiklostė, 2021 m. Klaipėdos uostui dar buvo gana palankūs. Jo krovos kritimas nebuvo toks ryškus, kaip Latvijos uostuose.

Ar Klaipėda seks paskui Latvijos uostus, kurie 2021 m. pasiekė istorines krovos žemumas?

Toks rezultatas, koks pernai buvo Klaipėdos uoste, netgi prognozuotas po to, kai 2021 m. pradžioje Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos nurodymu iš Klaipėdos uosto buvo pašalinta apie 2 mln. tonų baltarusiškų naftos produktų, o vėliau pagal JAV sankcijas ir skystos baltarusiškos trąšos. Taip pat 2021 m. nebekrauta nė tonos naftos Baltarusijai, kai 2020 m. jos buvo 9 tanklaiviai arba apie 800 tūkst. tonų.

2021 m. skystų krovinių krova Klaipėdos uoste iš viso krito net 23 proc. Taip pat 7 proc. mažiau krauta ir birių krovinių, bet ne todėl, kad sumažėjo baltarusiškų kalio trąšų, tiesiog pernai gerokai mažiau buvo grūdų.

2021 m. Klaipėdos uoste didžiausias augimas buvo pasiektas kraunant jūrų keltais gabenamus krovinius (+11 proc.) ir konteinerius (+5 proc. pagal TEU).

Neguodžiančios prognozės

Kai kurie aukšto rango Lietuvos politikai yra komentavę, kad šiemet nuo vasario 1 d. per Klaipėdos uostą nebebus gabenamos baltarusiškos kalio trąšos. Ar tikrai taip ir bus, dar neaišku, nes susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad trąšos gali būti gabenamos ir po vasario 1 d.

2021 m. per Klaipėdos uostą buvo gabenta 13,1 mln. tonų baltarusiškų krovinių. Iš jų 11,7 mln. tonų sudarė baltarusiškos trąšos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija baltarusiškų, o greičiausiai ir kiniškų prekių (jos 2021 m. sudarė 1,5 mln. tonų) 2022 m. uosto krovos portfelyje tarsi ir nebemato. Ji 2022 m. yra suplanavusi 31 mln. tonų krovą. Tai yra beveik 15 mln. tonų mažesnė krova, nei buvo 2021 m. Jei Klaipėdos uostas per vienerius metus tiek sumažintų krovą, tai tikriausiai būtų Baltijos jūros regiono visų laikų didžiausio nuosmukio rekordas.

Panašią 14–15 mln. tonų krovos smukimo tendenciją 2022 m. įžvelgia ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija.

Jei tokia krova, kuri laikoma pesimistiškiausiu 2022 m. scenarijumi išliks, ji Klaipėdos uostą nublokš net į 2009 m. Ant naujos kartos Lietuvos politikų sukurto ambicijų laužo būtų sudeginta tai, kas uoste sunkiai ir kruopščiai buvo kuriama daugiau nei dešimtmetį.

Kuo tą netektį būtų galima kompensuoti? Kalbama apie naujus krovinius (konteinerius), kurie atkeliautų į Klaipėdos uostą ir būtų išskirstomi į kitus uostus. Bet šioje srityje Klaipėdos uostas turėtų konkuruoti su Lenkijos uostais, kurie jau turi išorinius uostus ir planuoja statyti naujų.

Pripažįstama, kad Klaipėdos uostas, netekęs baltarusiškų krovinių, vargu ar ką nors sugebėtų pritraukti iš Rytų regiono, nes Rusija čia viską nori susitempti į savo uostus.

Uosto direkcija viliasi, kad po 2025 m. kažkas pasikeis pačioje Baltarusijoje ir jos kroviniai vėl galbūt sugrįš į Klaipėdą, bet čia viskas, kaip sakoma, šake ant vandens parašyta.

Dar viena viltis, kad Klaipėdos uostas taps Rytų Baltijos regiono vėjo jėgainių parkų statybos ir priežiūros uostu.

Taip pat viliamasi, kad atsiras ir daugiau uosto pridėtinių verčių kūrimo veiklų. Tačiau visiškai aišku, kad bet kuri tokia veikla yra mažiau pelninga ir sunkiau atsiperka nei krova.

Vizija: viliamasi, kad netekus baltarusiškų krovinių juos galėtų bent iš dalies kompensuoti į "Klaipėdos Smeltę" MSC konteinervežiais paskirstymui atplaukiantys kroviniai. Vidmanto Matučio nuotr.

Paskui Latvijos ir Estijos uostus

Ką uostui ir visai transporto sistemai reiškia išgyventi, kai krova labai smarkiai kritusi, Lietuvos valdžia galėjo įsitikinti, jei būtų atidžiau pastudijavusi pastarojo dešimtmečio Latvijos uostų situaciją.

Mažėjant rusiško tranzito krovinių drastiški darbuotojų atleidimai vyko ne tik uostuose, bet ir Latvijos geležinkeliuose.

30–40 proc. sumažėjus Klaipėdos uosto krovai kažkas panašaus gali prasidėti ir Lietuvoje.

Uosto direkcijai paskelbus apie 20 žmonių atleidimą, buvo užsiminta, kad uosto kompanijose atleidimų skaičius bent pradžioje gali būti 5–7 kartus didesnis. Tai būtų skausmingi atleidimai, nes vidutinis darbo užmokestis uoste siekia beveik 2,5 tūkst. eurų.

Dar neaišku, kaip po 3–4 kritimo metų pavyktų suvaldyti transporto sistemą. Latvijoje to padaryti nepavyksta. Prieš 4–5 metus prasidėjusi rusiškų krovinių netektis iki šiol atsiliepia kiekvienais metais.

Rygos uosto krova per 2021 m. vėl krito net 9,3 proc. iki 21,5 mln. tonų per metus. Uostas nusirito į 2000 m. lygį. Dar visai neseniai – 2019 m. Rygos uostas krovė 33 mln. tonų, o 2014 m. buvo pasiekęs savo krovos piką – 41 mln. tonų.

2022 m. Rygos uostas planuoja 5–6 proc. krovos augimą iki 22,8 mln. tonų.

Ventspilio uostas 2021 m. krovė 11,1 mln. tonų arba 14,1 proc. mažiau nei pernai. Šis rezultatas yra pats mažiausias Ventspilio uosto istorijoje po 1991 m., kai buvo atkurta Latvijos nepriklausomybė. Aukščiausią krovos piką per tą laiką Ventspilio uostas buvo pasiekęs 2001 m., kai krovė 37,94 mln. tonų.

Iš visų rytinės Baltijos jūros regiono uostų vienintelis Talino uostas 2021 m. baigė su teigiamu 5 proc. krovos rezultatu. Jis iš viso krovė 22,4 mln. tonų. Žemiausiai jo krova buvo nukritusi 2017 m., tuomet krovė 19,18 mln. tonų. Aukščiausias Talino uosto pasiekimas fiksuotas 2006 m. – 41,3 mln. tonų.

2021 m. Talino uoste didelis rūpestis buvo dėl keleivių. Anksčiau per metus Talino uostas priimdavo iki 10 mln. keleivių, o pernai jų buvo 3,5 mln.

2021 m. išskirtiniai buvo Lenkijos uostams. Bendrai jie pasiekė visų laikų didžiausią 113 mln. tonų krovą. Tai buvo net 9 proc. daugiau nei 2020 m. Iš jų 53,2 mln. tonų krovė Gdansko uostas, 33,2 mln. – Ščecino-Svinouiscio, 26 mln. tonų – Gdynės uostas.

Bendra Rusijos uostų krova pernai siekė 835,2 mln. tonų. Tai 1,7 proc. daugiau nei pernai. Didžiausias augimo tempas buvo Baltijos regiono uostuose. Jie krovė beveik 253 mln. tonų arba 4,7 proc. daugiau nei 2020-aisiais.