Pereiti į pagrindinį turinį

Nuo bombų – į Klaipėdą

2022-03-03 03:00

Uostamiestį jau pasiekė pirmosios ukrainiečių šeimos. Su kūdikiais ant rankų ukrainietės į Klaipėdą keliavo dešimtis valandų, o pasiekusios mūsų pajūrį moterys lieja ašaras ir dėkoja lietuviams už paramą.

Tikslas: iš karo siaubiamos Ukrainos pabėgėlės skubėjo nešinos mažais vaikais ant rankų.
Tikslas: iš karo siaubiamos Ukrainos pabėgėlės skubėjo nešinos mažais vaikais ant rankų. / Scanpix nuotr.

Į kelią – su mažamečiais

Naktis iš sekmadienio į pirmadienį penkioms ukrainietėms su šešiais vaikais buvo pirmoji, kurią jos praleido ramiai.

Tačiau viešnių širdis drasko skausmas ir nežinia palikus namus bei artimuosius tėvynėje.

Iš karo apimtos Ukrainos į Klaipėdą moterys keliavo pusantros paros: iš pradžių jos įveikė sausakimšus Ukrainos kelius, tada septynias valandas laukė eilėje prie sienos su Lenkija.

Visą tą laiką klaipėdiečių šeima derino šių ukrainiečių pargabenimo maršrutus, ieškojo savanorių.

Atsirado lietuvių ekipažas, kuris ukrainietes su vaikais nugabeno į Varšuvą, o iš jos į Klaipėdą moteris parsivežė jau patys klaipėdiečiai.

Žmonių gerumui nėra ribų.

"Žmonių gerumui nėra ribų. Viskas prasidėjo nuo to, kad reikėjo parvežti mano sūnaus būsimosios žmonos ukrainietės seseris su vaikais ir kitas moteris. Iš pradžių net nežinojome, ko griebtis, o dabar jau turime tiek, kad galėtume kelias šeimas išlaikyti", – pasakojo Ingrida Einikienė, savo būste priglaudusi tris moteris su vaikais.

Spūstyse pagimdė kūdikį

Moters sūnus Aidas pasakojo, kad mylimosios artimųjų ir kitų ukrainiečių pargabenimo istorija buvo tikras logistikos iššūkis.

"Neįtikėtina, kad pilna lietuvių, kurie Lenkijoje tiesiog patys savanoriauja ir veža pabėgėlius, kontaktuoja. Žmonės bėga nuo karo, yra išvargę. Viena ukrainiečių moteris bėgo vos su trijų mėnesių vaikučiu, o jai dar reikėjo septynias valandas laukti eilėje. Reikia tik įsivaizduoti, ką patyrė. Buvo kalbų, kad šioje eilėje viena moteris pagimdė", – pasakojo Aidas.

Jis su draugu turėjo vykti į tolimiausią Lenkijos sienos su Ukraina pasienio punktą.

"Jei jos ten nebūtų kirtusios sienos, būtų tekę važiuoti į Rumuniją. Bet pasisekė kirsti sieną. Ačiū lietuviams, kurie dvi paras savanoriavo Lenkijoje, jie nemokamai vežiojo žmones, kur tik prireikė", – pasakojo Aidas.

Pagalba: klaipėdiečiai, palaikydami vienas kitą, į uostamiestį jau spėjo evakuoti dešimtis ukrainiečių su šeimomis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Programišių išpuolis

Tačiau didžiausias smūgis lietuviui buvo ne nuvažiuoti tūkstančiai kilometrų, nuovargis ir nervinė įtampa, o tai, kad į jo "Instagram" paskyrą įsilaužė viskam siekę sutrukdyti programišiai.

"Jie viską trynė, bandė pakeisti net elektroninius paštus. Bendravau su daugybe žmonių. Buvome sukaupę daug informacijos, kontaktų, padarę sąrašą, kurį viešinome feisbuke. Staiga paskyra užstrigo. Paaiškėjo, kad ne man vienam taip nutiko, esą įsilaužę rusų hakeriai taip mėgino kenkti", – pasakojo Aidas.

Vaikinui teko keisti socialinių tinklų paskyrų prisijungimus.

"Akyse buvo trinami kontaktai ir informacija, kuo kuris žmogus gali prisidėti. Neįtikėtina, bet specialiosios tarnybos veikia net tokiais būdais. Dabar jau viską susitvarkiau", – pasakojo klaipėdietis.

Suaukojo visko

Karklėje esančią sodybą moterys pasiekė vėlyvą vakarą. Jų atvykimui buvo pasiruošta – buities daiktai, rūbai, maisto produktai jau laukė.

"Joms dar reikia atsipūsti, aprimti viduje, dar verda emocijos. Paskui teks imtis dokumentų sutvarkymo, keliausime į migracijos skyrių", – pasakojo I.Einikienė.

Trys moterys su dviem vaikais apsistojo I.Einikienės sodyboje, o kita Karklės bendruomenės narė apgyvendino dvi moteris su keturiais vaikais.

Per savaitgalį ukrainiečių poreikiams buvo paaukoti milžiniški kiekiai daiktų.

"Tačiau derėtų priminti, kad vertėtų neprarasti sveiko proto. Nereikėtų šiuo metu aukoti vasarinių rūbų. Dabar reikia tiesiog paprastų, šiltų, patogių drabužių. Juk žmonės nuo karo pabėgo. Nereikia šventinių rūbų nešti", – pažymėjo I.Einikienė.

Žmonės aukojo ir buitinės technikos, kurios reikės apsistojusioms ukrainietėms.

"Atsiliepė apie pusę tūkstančio žmonių. Ir vis dar skambina. Raminu, sakau, kad palauktų, nes tai tik pirmieji pabėgėliai. O jų gali būti dar daug. Nors pačios moterys įsitikinusios, kad po savaitės važiuos namo. Duok Dieve, kad taip ir būtų. Bet niekas juk nežino, kas laukia. Jos verkia, juk ten likę namai, vyrai, giminės", – kalbėjo I.Einikienė.

Išvyko kaip stovi

Pajūrio krašto žmonės vienijosi socialiniuose tinkluose, dalijosi žiniomis, kas kuo gali padėti atvykstantiesiems.

Pasidalijus žinute, kad į Karklę jau parkeliauja pabėgėliai, I.Einikienė sulaukė didžiulės bendruomenės pagalbos.

"Pajūrio regioninis parkas skambino, tikino, kad padės, kuo tik galės. Pasiūlė tarpininkauti dėl darželio vaikams, parūpintų ir gyvenamąjį plotą, jei jo trūks. Vietos kavinukė pasiūlė pagalbą maistu. Sulaukėme skambučio iš Klaipėdos rajono savivaldybės, skambino "Carito" atstovai", – begaline žmonių parama stebėjosi moteris.

I.Einikienė sulaukė ir pajūryje gyvenančio gydytojo skambučio.

"Net dailės mokytoja pasiūlė pagalbą vaikams adaptacijos periodui. Sunku išvardinti visus, kurie siūlė pagalbą. Net apatinių rūbų parduotuvėlės savininkė pasiūlė moterims pagalbą. Juk natūralu, visko reikia. Žmonės išvažiavo kaip stovi, nieko neturi", – pasakojo I.Einikienė.

Ukrainiečių pargabenimu besirūpinantiems paprastiems žmonėms teko patiems ieškoti sandėlio nuomai, kad sudėtų visus suaukotus daiktus.

Klaipėdietė prašo kol kas susilaikyti nuo daiktų aukojimo.

"Reikia tai daryti protingai. Šaltu protu. Aukojantiesiems patarčiau labai atrinkti daiktus, kuriuos atneša. Nes nėra tiek pajėgų daiktams rūšiuoti. Tuomet reikės krūvos savanorių", – aiškino I.Einikienė.

Patartina daiktus pažymėti, kur vyriški, kur moteriški.

"Tai neturi būti spintos išvalymas. Reikėtų pažymėti rūbų dydį, vertėtų užrašyti, kokio amžiaus vaikams yra skirti daiktai", – pasakojo moteris.

Andrius Dobrovolskas

Ryšys su pasauliu

I.Einikienė praeityje žaidė krepšinį, tad likę kontaktai driekiasi ir į Ukrainą.

"Ir ten yra žmonių, kuriuos gerai pažinojau. Susirašome, praneša paskutines naujienas. Naktį parašė, kad miestą bombarduoja. Klausiau, kuo galime padėti? Jie atsakė, kad svarbiausia jiems tai, kad jie kam nors dar rūpi. Pats svarbiausias dalykas – ryšys su pasauliu", – pripažino I.Einikienė.

Dievas visuomet yra skriaudžiamųjų pusėje.

Dievas – ukrainiečių pusėje

Kretingos pranciškonų vienuolynas taip pat skelbia priimsiantis 10 pabėgėlių.

Vienuolyno gvardijonas Andrius Dobrovolskas vylėsi, kad karo negandos baigsis.

"Dievas visuomet yra skriaudžiamųjų pusėje. Ir dabar tikiu, kad Dievas yra ukrainiečių pusėje. Jų pusėje dabar visas pasaulis. O tai yra viltis", – vylėsi vienuolyno gvardijonas.

Pajūrio vairavimo mokykla paskelbė, kad duos tris ar keturis autobusus po 50 vietų, jei staiga prireiktų pergabenti dideles grupes žmonių.

Klaipėdos rajono Kvietinių bendruomenė jau parengė kambarius atvykstantiems pabėgėliams.

Tačiau kol kas tikslios koordinacijos ukrainiečių atgabenimo maratone nėra. Žmonės savais kontaktais susisiekia tarpusavyje arba registruojasi tinklalapyje "Stiprūs kartu".

Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybės tikino pasirengusios priimti pabėgėlius, tačiau pirmadienį dar nesulaukė nė vieno atvykstančiojo.

"Dabar visi važiuoja susisiekę privačiais kanalais. Savarankiškai į Klaipėdą savaitgalį atvažiavo dvi moterys su keturiais vaikais. Jos važiavo į privačius namus. Savivaldybės žinių gaus, kai Alytaus registracijos centras ims juos skirstyti. Kiek žinau, per savaitgalį į Alytų atvyko 200 žmonių. Mes visada pasiruošę", – tikino Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis.

Ukrainiečių nukreipimų pirmadienį dar neturėjo ir Klaipėdos rajono savivaldybė.

Iš socialiniuose tinkluose skelbiamų užklausų ir prašymų skaičiaus galima spėti, kad netrukus uostamiestį turėtų pasiekti kelios dešimtys ukrainiečių.

Daugiau naujienų