Nauji norai dėl potvynių

Rugsėjo 24 d. Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos pateikė Nacionalinio vandenų srities 2022–2027 m. plano naujų veiksmų plano patvirtinimą, kuris susijęs su potvyniais.

Nacionalinis vandens srities planas apima gerokai daugiau įvairių aspektų, kurie susieti su vandens tarša, jo kokybės kontrole, hidrotechniniais statiniais, pakrančių naudojimu, upių valymu, žuvų migracija ir kita.

Potvynių prevencijos plane iki šiol buvo numatyta 11 priemonių, susietų su Minijos, Strėvos, Šyšos, Bartuvos, Lielupės, Nemuno ir kitomis upėmis.

Pagal numatytus pakeitimus viena labiausiai potvynių pažeidžiamų vietovių Lietuvoje yra laikomas Kauno regionas. Pačiame Kaune apsaugos nuo potvynių priemones numatyta įgyvendinti 7 vietose.

Būtų aukštinami pylimai Nemuno ir Neries santakoje, Nemune prie Marvelės, Žemutiniuose Kaniūkuose, Karkazų Rato gatvėje, Žemuosiuose Šančiuose, Saliuose (Mėlynių takas), Kulautuvos gatvėje. Kai kuriose iš tų vietų numatytas ir kelių aukštinimas, atitvėrimas nuo vandens specialia siena ar pylimų aukštinimas prie kelių.

Dar 6 įvairios potvynio prevencijos priemonės, daugiausia pylimų aukštinimas, numatomas Kauno rajone – Kulautuvoje Kranto ir Pamiškės gatvėse, Dievogaloje, Kačerginėje, Bernatonyse ir Raudondvario Medelyno gatvėje.

Po Kauno vienas labiau potvynių pažeidžiamų miestų ir rajonų yra Jurbarkas. Pačiame Jurbarke planuojama įrengti tris naujus pylimus ir dar du rajono teritorijoje – Skirsnemunėje ir Greičiuose.

Potvynis: vanduo veržiasi ir į žmonių būstus. / V. Matučio nuotr.

Apsaugos gyvenamąsias vietoves

Tradiciškai Lietuvoje didžiausi potvyniai būna Nemuno žemupyje nuo Pagėgių iki Kuršių marių.

Naujus pylimus planuojama įrengti pačiuose Pagėgiuose Gėgės gatvėje ir šios savivaldybės vietovėse – Plaškiuose ir Šakininkuose. Taip pat pastarosiose dviejose gyvenvietėse planuojama paaukštinti vietinius kelius.

Šilutės rajone nuo išsiliejusios Šyšos sukeliamų potvynių pirmiausiai rengiamasi apsaugoti muziejinį kompleksą – Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklą ir Sovietų Sąjungos Gulago lagerį. Šalia jo ketinama sutvirtinti Šyšos krantą ir įrengti naują pylimą.

Ši priemonė į planą jau buvo įtraukta anksčiau. Ją numatoma įgyvendinti iki 2025 m. Aplinkos ministerijos, ES ir Šilutės rajono savivaldybės lėšomis.

Panašiu principu, naudojantis aplinkosaugos, Europos Sąjungos ir savivaldos lėšomis nuo potvynių rengiamasi gintis ir kitose vietose. Bendra tendencija yra tokia, kad rengiamasi mažinti potvynių metu užliejamus gyvenamųjų teritorijų plotus.

Aukštinti esamus pylimus ar įrengti naujus rengiamasi ir Šilutės rajono Uostadvario, Sakūčių, Skirvytės, Alkos, Sausgalvių vietovėse. Dalyje Šilutės rajono taip pat rengiamasi aukštinti kelius. Sausgalviuose suplanuota netgi rekonstruoti siurblinę ir šliuzą, per kuriuos iš laukų nutraukiamas potvynio vanduo.

Potvynių vanduo užlieja muziejų teritorijas, prieplaukas, kelius ir rekreacinius objektus.

Skandina ir vertingas teritorijas

Dalis naujų potvynio prevencijos veiksmų susieta ir su Klaipėdos miestu. Planuojama naują pylimą įrengti ties Mažuoju Kaimeliu.

Numatyta stiprinti Dangės upės krantą ties Klaipėdos universiteto Botanikos sodu. Taip pat numatyta stiprinti ir ties šiuo sodu esantį pylimą apsodinant jį augalais.

Kai kurias apsaugos nuo potvynių priemones planuojama įgyvendinti ir Klaipėdos miesto Smeltalės upelio zonoje ties Laistais.

Klaipėdos rajone daugiausia problemų kelia gana staigiai kylantis Minijos vandens lygis, ypač ties Priekule. Čia yra siaura vieta ties geležinkelio tiltu, kuris Minijos potvynio metu veikia tarsi užtvanka. Dėl to vanduo užlieja nemažus plotus tiek pačioje Priekulėje, įskaitant Vingio parką, tiek I ir II Stragnų, Šilininkų kaimus.

Stragnų kaimuose planuojama aukštinti pylimus, įrengti ir dalį naujų. Tai neapsaugos šiose vietovėse esant didesniam potvyniui apsemiamo Klaipėdos–Šilutės kelio dalies. Jei ateityje šis prastokas kelias būtų rekonstruojamas, jį reikėtų aukštinti, įrengti potvynio vandens pralaidas. Jokie panašaus lygio darbai artimiausių metų programose nėra numatyti.

Klaipėdos rajone iš svarbesnių ar reprezentatyvesnių objektų nuo potvynių neapsaugotas ne tik minėtas respublikinės reikšmės kelias, bet ir rekreacinis objektas, Priekulės Vingio parkas.

Dar didesnę nuostabą kelia tai, kad nenumatytos papildomos apsaugos priemonės Drevernos prieplaukoje. Ją, taip pat apžvalgos bokšto, poilsinių vietas užlieja Kuršių marių vanduo. Tai vyksta tuomet, kai pučia stiprūs vakarų ar šiaurės vakarų vėjai, kurie iš jūros į Kuršių marias varo vandenį. Pakilus vandens lygiui vėjas pučia vandenį į rekreacinę Drevernos pakrantę.

Išsiliejusi Minijos upė turi įtakos ir kai kurioms vietovėms Kretingos rajone. Ji skandina Kumponų kaimą netoli Jokūbavo, kur planuojama aukštinti esamus ir įrengti naujus pylimus. Minijos pylimus ketinama stiprinti bei aukštinti ir ties Salantais. Probleminė vieta prie Minijos yra ir ties Kartena. Čia upė plauna Kartenos piliakalnio krantą. Planuojama įrengti specialias bunas, kad vandens tėkmė būtų nukreipta nuo piliakalnio kranto.