Karščiu alsuojančios vasaros dienos turi savo kainą – po kaitros dangus neretai prapliumpa žaibais, kurie grėsmingi ne tik gyvybei, bet ir kėsinasi į brangų turtą. Priešgaisrinės apsaugos specialistai tvirtina, kad vienintelis būdas apsaugoti būstą nuo žaibo iškrovos – žaibosaugos sistema.
Kai dega kaimyno namas
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, šiemet žaibai sukėlė 4 gaisrus Palangoje, Šilutės, Klaipėdos ir Skuodo rajonuose.
Praėjusiais metais dėl šios priežasties Klaipėdos apskrityje užfiksuoti 8 gaisrai. Visoje šalyje šiemet žaibai tapo 51 gaisro kaltininkais. Tačiau kol kas jų užfiksuota keletu mažiau nei tuo pačiu metu pernai.
Nors bendroje statistikoje tokio pobūdžio gaisrai sudaro nedidelę dalį, tačiau jų padariniai ne mažiau skausmingi.
Kaip pripažino žaibosaugos sistemų įrengimu užsiimančios bendrovės „Ežiukai“ direktorius Ričardas Rimkus, didesnio klientų aktyvumo sulaukiama būtent įsisiautėjus gamtos stichijoms.
„Galima sakyti, kad žmonių aktyvumas labai konkrečiai priklauso nuo to, kokia vakar buvo naktis ar diena. Jei žaibų nėra – ir gyventojai pasyvesni. O kai sudega kaimyno namas, jie sukrunta, – šmaikštavo pašnekovas. – Individualus sektorius labiau sezoniškas, o komercinės paskirties pastatuose, patalpose, kur žaibosauga privaloma, žaibolaidžius montuojame tiek žiemą, tiek ir vasarą.“
Tikimybė nedidelė, bet
Kokiais atvejais privaloma žaibosaugos sistema, apibrėžta statybos techniniame reglamente „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“.
Jame teigiama, kad išorinė statinių apsauga nuo žaibo privaloma ir šio reglamento reikalavimai taikomi naujai projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems statiniams, išskyrus nesudėtingus statinius, gyvenamosios paskirties (vieno bei dviejų butų) bei pagalbinio ūkio paskirties pastatus, susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus.
R.Rimkus abejoja, ar privaloma tvarka įsirengti žaibosaugos sistemą reikėtų įpareigoti ir individualių namų savininkus. Tačiau esą tik jie patys sprendžia, kiek jų turtas yra brangus.
„Jei žmogus pasistatė namą, jis turėtų būti sąmoningas ir pasirūpinti savo turto saugumu. Tikimybė, kad žaibas pataikys į pastatą, nėra labai didelė, tačiau jei jau taip ir nutiks, žala gali būti milžiniška – namas gali sudegti ar sugriūti“, – teigė pašnekovas.
Baiminasi „karo“ vaizdų
Bendrovės „Ežiukai“ vadovas neneigė, jog apie žaibosaugą žmonės dažniausiai pradeda galvoti tada, kai namas įrengtas ir jau sutvarkyta aplinka. Bet baiminamasi, jog įrengiant šią sistemą gali būti apgadintas stogas, o montuojant įžeminimo kontūrą bus suniokota išpuoselėta veja, gėlynai ar išardytos trinkelės.
„Daug kam atrodo, kad statybininkai, žaibosaugininkai viską išgriaus ir vaizdas atrodys kaip po karo. Tačiau šiuolaikinės technologijos užtikrina, kad iš ryto pradėjus darbus vakare kiemas atrodys lygiai taip pat kaip ryte“, – patikino R.Rimkus.
Pašnekovo teigimu, žaibosaugos specialistui geriausia imtis darbo tada, kai užbaigti visi kiti namo fasado darbai – uždengtas stogas, apskardinti kaminai, įrengtos antenos bei sumontuoti lietvamzdžiai. Tai leidžia žaibosaugininkui prisiderinti prie jau visų esamą įrenginių.
„Žinoma, pagrindinis žmones dominantis klausimas – kiek tai kainuos. Nors kiekvienas atvejis individualus, tačiau išsiaiškinus, kokia yra stogo danga, koks pastato dydis bei kitus niuansus, tai galima pasakyti per keletą minučių tiesiog telefonu“, – paaiškino specialistas.
Paprastas įrenginys
Pašnekovo teigimu, tradicinė žaibosauga skaičiuoja apie 100 metų ir vargu ar šioje srityje gali būti kokių nors naujų dviračių, išskyrus tai, jog ilgainiui gerėjo medžiagų kokybė.
„Iš principo žaibosauga yra labai paprastas įrenginys. Ant stogo montuojamas žaibo ėmiklis, o nuo jo nuvedamas laidininkas iki įžeminimo kontūro. Tad jei žaibosaugos sistema įrengta teisingai, žaibas pataiko ne į kaminą, anteną, sieną ar stogą, o į žaibo ėmiklį ir laidininku nukeliauja į žemę“, – populiariai paaiškino specialistas.
R.Rimkus pripažino, jog neretai klaidingai manoma, kad nuo žaibo įmanoma 100 proc. apsauga.
„Tačiau visgi išlieka kelių procentų tikimybė, kai įsirengus žaibosaugą dėl žaibo gali būti apgadinamos arba pačios žaibosaugos sistemos, arba tam tikri stogo elementai. Bet jei tokios sistemos apskritai nėra, žaibui pataikius į namą, šis greičiausiai sudegs“, – reziumavo pašnekovas.
Kaip apsisaugoti nuo žaibo
Kol neįvyko nelaimė, ant pastatų reikėtų įsirengti žaibolaidžius, o jeigu jie jau yra, patikrinti, ar gerai įžeminti, tvarkingi. Žaibuojant ir griaudžiant patartina pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Būtina išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas.
Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.
Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie metalinių konstrukcijų.
Jeigu audra užklupo lauke, patartina nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, negalima ieškoti prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, reikėtų vengti aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.
Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, reikėtų nedelsiant skubėti į krantą.
Griaudžiant specialistai pataria nebėgioti, nevažiuoti motociklu ar dviračiu, nelaikyti rankose metalinių daiktų. Juos reikėtų palikti atokiau ir pralaukti perkūniją.
Pamačius kamuolinį žaibą, patariama elgtis ramiai, nejudėti ir prie jo nesiartinti, nebandyti paliesti kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandyti nuo kamuolinio žaibo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų.
Šaltinis: vgpt.lt.
Naujausi komentarai