Tėvų butą pirks dukra

Neringos taryba birželį leido D.Jasaičiui įsigyti 23 kv. m butą Preiloje, dėl jo D.Jasaitis bylinėjosi ne vienerius metus.

Tuo metu D.Jasaitis su tuomete žmona gyveno Neringos savivaldybės bute, be to, dar ir valdė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos butą.

Būtent šį butą Preilos gatvėje D.Jasaitis įsigijo iš savivaldybės šią vasarą, kai Turto bankas jį perdavė į Neringos savivaldybės valdomą turto fondą.

Šį kartą tarybos prašyta įsigyti taip pat Preiloje esantį, tačiau jau trijų kambarių butą, kurį pats meras D.Jasaitis tikino gavęs iš savivaldybės, kai sukūrė šeimą su pirmąja žmona.

Šeima susilaukė dukters ir sūnaus. Tačiau savivaldybei priklausančiame bute gyvenamąją vietą nurodo daugiau žmonių.

Tarybos nariams pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad būste gyvenamąją vietą yra deklaravusi D.Jasaičio pirmoji žmona, sūnus ir duktė su draugu.

Tarybai teiktuose dokumentuose pažymima, kad butą perka D.Jasaičio dukra.

Aiškino apie potvynius

Sutikus parduoti trijų kambarių butą D.Jasaičio dukrai, kokių prašymų savivaldybei ateityje gali teikti D.Jasaičio pirmoji žmona ir sūnus?

Neringos savivaldybės atstovė spaudai Lina Pusvaškytė į šį dienraščio "Klaipėda" klausimą atsakė miglotai.

"Asmenys ir šeimos, įsigiję savivaldybės būstą, parama būstui įsigyti ar išsinuomoti (atitikus numatytus kriterijus) gali pasinaudoti praėjus 5 metams nuo savivaldybės būsto įsigijimo dienos, išskyrus asmenis ir šeimas, netekusius nusipirkto savivaldybės būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 4 dalis)", – paaiškino L.Pusvaškytė.

Iš pradžių meras įsigyja būstą, paskui – šeimos nariai.

Išeitų, kad Neringos mero D.Jasaičio sūnus su pirmąja žmona lyg ir turėtų teisę po penkerių metų vėl prašyti savivaldybės būsto?

L.Pusvaškytė į pakartotinę žurnalistų užklausą atsakė dar painiau.

"Atsakydami į jūsų klausimą informuojame, kad nuomininkui savivaldybės būstas buvo suteiktas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, kuris neteko galios 2003 m. sausio 1 d. Pagal šiuo metu galiojantį Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą tokios paramos formos bei tokio statuso būsto nėra (pretendavimas į tokio būsto nuomą nėra galimas)", – tepaaiškino L.Pusvaškytė.

Ruošiantis savivaldybei priklausančio buto privatizacijai buvo pasidomėta, ar šeimos nariai gali pirkti būstą vietoj tų, kurie tiesiogiai sudarė buto nuomos sutartis su savivaldybe.

"Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Toks išaiškinimas yra gautas iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pateiktas aiškinamajame rašte prie sprendimo projekto", – patikino L.Pusvaškytė.

Tarybos narys Dovydas Mikelis paaiškino šią savivaldybės atstovės pateiktą painiavą.

"Bet kuris pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs Neringos savivaldybėje, turintis tokias pajamas, kurios atitinka paramos būstui gavimo sąlygas, gali teikti prašymą suteikti tokį būstą. Ir jis stos į eilę, kaip ir visi kiti. Tik reikės pateikti Registrų centro išrašą, kad neturi čia registruoto nekilnojamojo turto savo vardu", – tvarką paaiškino D.Mikelis.

Kvadratinis metras – pigiau?

D.Jasaičiui 23 kv. m ploto butą Preiloje pavyko iš savivaldybės nupirkti už 65,9 tūkst. eurų. Prie kainos pridėti ir beveik 288 eurai – tiek kainavo turto vertinimas. Turto vertinimą atliko įmonė Registrų centras.

Registrų centras šio buto kvadratinį metrą įkainojo 2 849,11 euro.

Visai netoli šio buto esantis minėtas savivaldybės trijų kambarių butas, kurį nuomoja mero eksžmona, Preiloje įvertintas kitos įmonės.

Iš tarybai pateiktų dokumentų matyti, kad butą vertino įmonė "Inreal".

Nurodyta ir trijų kambarių buto kaina – 148 950 eurų.

Šio buto vienas kvadratinis metras įvertintas 2 330 eurų. Tai yra per 500 eurų pigiau už kvadratą, nei mokėjo D.Jasaitis, privatizuodamas savo būstą.

"Parduodamo savivaldybės būsto vertę, vadovaudamiesi Turto ir verslo vertinimo metodika, nustato viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės, turto vertintojai", – pažymėjo L.Pusvaškytė.

Tačiau birželį tarybos posėdyje svarstant D.Jasaičio parduodamo buto klausimą, Neringos savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys garsiai įvardijo, kad savivaldybė yra sudariusi sutartį su įmone Registrų centras turto vertinimui.

Kodėl trijų kambarių buto, kurį perka mero dukra, vertinimą atliko įmonė "Inreal"?

"Nekilnojamojo turto vertinimas buvo atliktas ir vertinimo ataskaita pateikta 2020 m. gruodžio 11 d., pagal nekilnojamojo turto vertinimo paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp Neringos savivaldybės administracijos ir įmonės "Inreal". Nekilnojamojo turto vertinimo paslaugų teikimo sutartis tarp Neringos savivaldybės administracijos ir įmonės Registrų centras sudaryta 2021 m. balandžio 29 d. Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės būsto pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma ne vėliau kaip per vienus metus nuo būsto vertinimo ataskaitos pateikimo dienos", – raštu atsakydama į dienraščio klausimus teigė L.Pusvaškytė.

Toks savivaldybės pateiktas atsakymas glumina, nes Neringos tarybos nariai patys galėjo susipažinti su šio būsto turto vertinimu, kuris pagal pateiktus dokumentus buvo atliktas šią gegužę, kai sutartis jau buvo sudaryta su Registrų centru.

Dokumentuose įrašyta, kad vertinamo turto apžiūra vyko gegužės 7 d., ataskaita surašyta gegužės 11 d.

Ar savivaldybės atstovė, pateikdama atsakymus dienraščiui ir minėdama datas, apsiriko visu pusmečiu, ar realiai numatyto pirkti buto vertinimas tyliai vyko pernai gruodį, kai nekilnojamojo turto kainos buvo visiškai kitokios nei šių metų vasarą?

Nuostaba: Neringos tarybos narys A.Mockus atvirai stebėjosi siekiais kuo greičiau privatizuoti savivaldybės butus. Politikas valdančiosios daugumos klausė, kur taip skubama, nes iki kitų rinkimų dar yra laiko. (A. Ufarto / Fotobanko nuotr.)

Dienraštis šį klausimą pateikė tarybos nariui D.Mikeliui, kuris susilaikė balsuodamas dėl sutikimo leisti Neringos mero dukrai įsigyti savivaldybės butą.

"Na, taip, savivaldybės datos neatitinka tikrovės. Įmonės "Inreal" ataskaita atlikta 2021 m. gegužės 7 d., kaip ir matyti vertinimo ataskaitoje, tai kaip ją buvo galima pateikti 2020 m. gruodžio 11 d.? Tai yra tūkstančių eurų vertas klausimas", –  suabejojo D.Mikelis.

Turto vertintojai paskaičiavo, kad Preiloje parduotų objektų 1 kv. m kaina svyruoja nuo 2 330 iki 2 597 eurų. Todėl vertinimo ataskaitoje vieno kvadratinio metro kainą koregavo iki 2 330 eurų.

63,69 kv. m ploto butas įkainotas 148 tūkst. eurų. Dar 700 eurų įvertintas beveik 7 kv. m ploto sandėliukas. Iš viso sandoris pirkėjui atsieis 148 950 eurų. Į sumą įeina ir turto vertinimo paslaugų įkainis.

Taryboje – aistringos kalbos

Vakar vykusiame Neringos savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta siūlymui parduoti trijų kambarių butą D.Jasaičio dukrai.

Meras prieš posėdį išsiuntė raštus, kad nusišalina nuo šio klausimo svarstymo.

O štai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovui taryboje Laurynui Vainučiui, pareiškusiam, kad jis pageidauja nusišalinti nuo panašaus pobūdžio klausimo, nes pažįsta kitą neringiškių šeimą, kuri taip pat teikia prašymą įsigyti būstą, tarybos nariai pareiškė, kad balsuos, leisti politikui nusišalinti ar ne.

Laurynas Vainiutis / Stop kadras.

Tai politikas pavadino bandymu numauti kelnes.

"Aš jaučiu, kad galiu būti šališkas, pažįstu šiuos žmones, mes esame draugai. Kaip taryba mane gali versti balsuoti? Jei aš pats jaučiu, kad gali būti interesų konfliktas, pats ir priimu sprendimą nusišalinti. Kitu klausimu svarstysime su meru susijusių asmenų klausimą. Gal jūs esate suinteresuotas, kad aš dalyvaučiau?" – į D.Jasaitį kreipėsi tarybos narys, netekęs kantrybės, kad taryba griebėsi balsavim, ar leisti jam elgtis pagal sąžinę.

Dėl sąžinės reikalų į tarybos narius kreipėsi ir Arvydas Mockus, jokiai partijai nepriklausantis tarybos narys.

"Sakoma, kad yra "dūšia" ir kūnas. Čia to žmogaus, kuris susijęs, reikalas. Manau, kad elgiamasi ne visiškai teisingai. Skubama, bet nežinau, kur skubama. Gal neturėtų taip elgtis? Yra žmonių, kurie laukia butų eilėse, nori įsigyti. Tai – nelabai moraliai gražu. Na, jei nuspręsta, tai nuspręsta. Bet metus dar būsite valdžioje, kam taip skubėti? Aš susilaikysiu. Ne dėl to, kad čia vienai ar kitai šeimai. Manau, kad moraliai tai ne visai teisingas sprendimas", – į valdančiąją daugumą ir merą kreipėsi tarybos narys.

D.Jasaitį iš karto užstojo tarybos narys Arūnas Burkšas.

"Vaikai negali irgi norėti geriau gyventi?" – pareiškė A.Burkšas.

Į repliką A.Mockus sureagavo žaibiškai.

"Klausimas – kieno? Bet tai čia to žmogaus ir jo šeimos reikalas. Aš negaliu čia patarti, būtų paklausę, būčiau pataręs", – atsakė A.Mockus.

Laukia STT įvertinimo

Panašu, kad savivaldybės butų pardavinėjimo istorija jau kaitina aistras visame pusiasalyje.

Prieš mėnesį taryba balsavo panašiu klausimu, tačiau tą kartą prašymą leisti privatizuoti butą teikę žmonės liko be žado, kai sulaukė jų nuomoto būsto įvertinimo ataskaitos.

Kaina buvo tokio dydžio, kad ji tapo  nebeįkandama žmonėms.

"Mes balsavome prieš tokį sprendimą leisti jiems įsigyti būstą. Jie padavė savivaldybę ir turto vertintoją į teismą. Jie tikisi, kad kaina bus sumažinta, nes turto kaina per tris mėnesius Neringoje pasikeitė šimtu procentų. Net Vilniuje ji taip nepasikeitė. Čia gyvenantys žmonės negali konkuruoti su Lietuva ir visu pasauliu, su tais, kurie nori čia įsigyti turtą", – tarybos posėdžio metu tada kalbėjo D.Jasaitis.

Neringos taryba pastaruoju metu leido privatizuoti septynis būstus.

"Nesuprantu, ko mes siekiame ir kokia mūsų strategija? Lyg ir norime prisikviesti naujų specialistų, bet butus išparduodame. Priminsiu, kad pajūrio savivaldybės šiuo metu tikrinamos STT korupciniu klausimu dėl būsto pardavimo. Iš pradžių meras įsigyja būstą, paskui šeimos – nariai", – nuomonę išsakė L.Vainutis.

Tačiau tokius prašymus teikiančius gyventojus užstojo A.Burkšas.

"Žmonės už tokius pinigus namą Klaipėdos rajone nusipirktų, o jie ima paskolas ir lieka gyventi ir dirbti čia", – kalbėjo A.Burkšas.

Tarybos narys D.Mikelis klausė, kaip savivaldybė žada papildyti būsto fondą, jei už tokias kainas, kuriomis parduoda butus, nieko neįmanoma nupirkti?

Paaiškėjo, kad socialinio būsto statybos projekte jau kelis kartus buvo skelbiamas konkursas, tačiau vis žlunga, nes neatsiranda nė vienos įmonės, kuri sutiktų statyti butus savivaldybei.

Aiškinama, kad rangos konkursai žlunga dėl techninių specifikacijų, o ne dėl darbų kainos.