Atokiau nuo uostamiesčio šurmulio kylantis Šv. Pranciškaus onkologijos centras praėjusią savaitę jau atvėrė Informacijos ir meno terapijos dienos centro duris. Prieš daugelį metų gimusi idėja įsteigti novatorišką, analogų ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse Estijoje, Latvijoje neturintį socialinės bei kultūrinės veiklos kompleksą vėžiu sergantiems žmonėms pamažu, bet nuosekliai virsta kūnu.

Suteiks dvasinės ramybės

ES struktūrinių fondų ir aukotojų lėšomis iškilęs Šv. Pranciškaus onkologijos centro pirmasis pastatas jau laukia ligonių bei jų artimųjų.
Čia dvasininkai, psichologai, socialiniai darbuotojai, informacijos specialistai, meno terapeutai, savanoriai bei klastingą ligą įveikę žmonės jiems padės lengviau pasiekti vilties uostą – atgauti dvasinę ramybę, iš naujo atrasti gyvenimo džiaugsmą.

„Duris atvėrėme rugsėjo 20 dieną, tačiau kol kas išgyvename įsirengimo periodą, nespėjome visko pabaigti, dar liko suvežti ne visi baldai“, – įkurtuvių nuotaikomis gyvena viešosios įstaigos Šv. Pranciškaus onkologijos centras direktorė Aldona Kerpytė.

Vadovė pasidžiaugė, jog jau įsilingavo ir kitas europinis projektas – šiemet pakloti antrosios centro dalies pamatai bei sparčiai verda tolesni statybos darbai.

Daugiau nei 4 mln. litų paramą projektas „Šv. Pranciškaus onkologijos centro statyba sukuriant naujas socialines paslaugas vėžiu sergantiems ir jų šeimos nariams“ užsitikrino iš 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų.

Anot pašnekovės, šiame pastate onkologiniams ligoniams bus teikiamos stacionarios socialinės paslaugos.

Tarsi praranda tapatybę

Čia veiks kirpykla, kurioje ligoniai galės nusikirpti plaukus prieš chemoterapiją, prisitaikyti perukus, sergantiesiems bus siūlomos skarelės, kurios vietoje bus ir siuvamos. Taip pat vyks pamokėlės, kaip pasirūpinti išvaizda, kai gydymo metu žmonės netenka ne tik plaukų, bet ir antakių, blakstienų.

Pasak A.Kerpytės, tai ypač sunkiai išgyvena su mirtina liga kovojančios moterys – ligos palaužtas žmogus, taip pakitus jo išvaizdai, tarsi praranda dalį savo tapatybės.
Šv. Pranciškaus onkologijos centro vadovė vardijo, jog, įgyvendinant šį projektą, taip pat bus įrengtas žaidimų kambarys vaikams, kurių tėvai čia ateis į užsiėmimus. Su mažaisiais bendraus ir psichologai, nes susirgus tėvams jie taip pat išgyvena, patiria išgąstį, jaučia nerimą, neretai užsisklendžia savyje.

Naujai iškilsiančiame pastate taip pat bus įrengtas kineziterapijos, masažo kabinetas, nuo krūties vėžio besigydančios moterys bus mokomos lengvo masažo, kad išvengtų limfostazių. Atskiros patalpos bus skirtos savanoriams rengti bei ligoniams su psichologais, dvasininkais pabendrauti.

Lauks iš visos Lietuvos

„Onkologiniams ligoniams, jų artimiesiems apsistoti centre bus įrengta 16 kambarių, kad žmonės galėtų atvykti iš visos šalies – vis dėlto tai yra pirmasis tokio pobūdžio projektas Lietuvoje ir ne tik – kiek domėjomės, nei Estijoje, nei Latvijoje tokių kol kas nėra“, – kalbėjo A.Kerpytė.

Tad iš toliau atvykę žmonės centre turės galimybę kuriam laikui apsistoti bei gauti nemokamas paslaugas, išskyrus komunalinius patarnavimus – elektrą, vandenį, patalynės skalbimą.
„Kadangi tokie centrai išlaikomi ne valstybės, o nevyriausybinių organizacijų, kitaip neišsilaikytume. Tačiau tai bus nedidelės sumos, ne viešbučio įkainiai“, – patikino pašnekovė.

Taip pat lankytojų patogumui patalpose veiks nedidelė valgykla.

„Labai svarbu, kad žmogus papultų į tokią aplinką, kuri „nekvepia“ valdiškais namais. Centras įsikūręs gražioje aplinkoje, šalia – miškas“, – pridūrė pašnekovė.

Ilgainiui įstaigoje planuojama rengti seminarus, informacines dienas, specialistų konsultacijas – A.Kerpytė viliasi, jog į savanorišką veiklą įsijungs ir medikai.

Planuojama, kad šis projektas bus įgyvendintas ir antroji centro dalis duris atvers 2015-ųjų vasarą.

Tebejaučia gerumo protrūkį

Netrukus realybe virsiantis Šv. Pranciškaus onkologijos centras – tik dar vienas įrodymas, kad didelis noras, žmonių gerumas, pasiaukojimas gali nuversti didžiausius kalnus.

„Po „Vilties bėgimų“, gerumo plytų pirkimo iki šiol tebejaučiame tą gerumo protrūkį – nuolatos sulaukiame savanoriškų aukų, žmonės perveda 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, vyksta labdaringi renginiai. Kad ir mažiausia pinigų suma mums yra didelė ir brangi auka. Kartais į banką tenka sunkiai nešti tuos baltus centus, – šypsojosi pašnekovė. – Į šią misiją įsijungė ir mūsų tautiečiai Kanadoje, Amerikoje, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje. Bendruomenės rinko lėšas, kad galėtume šį centrą ne tik statyti, bet ir išlaikyti – juk reikia mokėti už patalpų šildymą, elektrą. Įstaiga turi tik 3,5 etato, visi kiti – savanoriai, aukojantys savo asmeninį laiką.“

A.Kerpytė aiškino, jog Onkologijos centro steigėjai – pranciškonų ordinas – koplyčią ir vienuolyną statosi iš savo lėšų. Anot pašnekovės, šiuo metu jau dengiamas vienuolyno stogas.

Tikimasi, kad ilgainiui šiame socialinės ir kultūrinės veiklos komplekse bus teikiama dar daugiau ir įvairesnių, nei dabar numatyta, paslaugų.

Įvykių chronologija

Šv. Pranciškaus onkologijos centro ištakos siekia dar 2000-uosius, kai rudenį grupelė Klaipėdoje susibūrusių onkologinių ligonių nusprendė įkurti moterų, sergančių vėžiu, organizaciją. Jau kitų metų kovą įregistruota tokia draugija, pavadinimu „Zunda“. Jos pirmininke išrinkta kretingiškė Aldona Kerpytė. Klaipėdos universitetinės ligoninė draugijai buvo skyrusi patalpas, Onkologijos departamente vykdavo „Zundos“ susirinkimai ir paskaitos onkologiniams ligoniams aktualiais klausimais.

2001 m. rudenį A.Kerpytės iniciatyva keletas draugijos narių ir kitų asmenų kartą per mėnesį susirinkdavo pabendrauti, pasidalyti savo išgyvenimais, kartu melstis Švč. Širdies pranciškonių misionierių kongregacijos vienuolyne Kretingoje. Čia pradėjo lankytis dauguma organizacijos „Zunda“ narių, gyvenančių Klaipėdoje, Palangoje, Gargžduose, Juodkrantėje ir kitose vietovėse. Vėliau į susitikimus įsijungė onkologinėmis ligomis sergantys vyrai, ligonių artimieji ir draugai.

Taip susibūrė onkologinių ligonių ir jų artimųjų bendruomenė „Vilties piligrimai“, kuri kartu su broliais pranciškonais nusprendė steigti pagalbos vėžiu sergantiems centrą.
2004 m. Lietuvos Mažesniųjų brolių Šv. Kazimiero provincijos provincijolas brolis Benediktas Jurčys tapo sergančiųjų vėžiu ir jų artimųjų bendruomenės dvasiniu globėju ir pradėjo centro kūrimo organizacinius darbus. 2005 m. gegužės 23 dienos dekretu Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Jonas Boruta pritarė šiai misijai ir įpareigojo Mažesniuosius brolius pranciškonus vykdyti ligonių pastoracinę veiklą.

2006 m. Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos apskrities administracija Šv. Kazimiero provincijos Mažesniųjų brolių ordinui veiklai plėtoti skyrė 2,4 ha sklypą šiaurinėje miesto dalyje šalia Klaipėdos universitetinės ligoninės Labrenciškėse.

Susibūrė centro veiklos koordinavimo grupė. Direktore paskirta A.Kerpytė.

2006 m. liepos 18 dieną  broliai pranciškonai pašventino būsimo Šv. Pranciškaus onkologijos centro pastato sklypą, o rudenį pradėti projektavimo darbai.

Projekto architektas – Nunzio Rimmaudo iš Arezzo (Italija), techninio projekto architektas – klaipėdietis Saulius Plungė. 2007 m. rugpjūtį būsimo centro žemėje pastatyti ir pašventinti pastato kertiniai akmenys, visuomenei pristatytas projekto maketas.

Šaltinis: onkocentras.lt

Vizitinė kortelė

Projekto pavadinimas: „Šv. Pranciškaus onkologijos centro statyba sukuriant naujas socialines paslaugas vėžiu sergantiems ir jų šeimos nariams“.
Bendra projekto vertė: 4 mln. 760 tūkst. 64,32 Lt.
Projektui skirtas finansavimas: 4 mln. 760 tūkst. 64,32 Lt.
Iš jo ES dalis: 4 mln. 46 tūkst. 54,67 Lt.
Veiksmų programa: Sanglaudos skatinimo veiksmų programa.
Veiksmų programos prioriteto priemonė: Stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra.
Šaltinis: esparama.lt.