Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnų tyrimas uoste dėl gilinimų tarsi įmetė deguto šaukštą į pastaraisiais metais Klaipėdos uoste gerai vykdomą uosto vystymo veiklą.

Šaudymas į baltą popierių

„Nereikėtų specialiųjų tarnybų darbą uoste vertinti tarsi bombų sprogdinimą. Jie daro savo darbą. Bet kuris tyrimas yra prevencija. Pasakysiu tik tiek, kad klausimus, kurie buvo užduodami Uosto direkcijos žmonėms buvau surašęs prieš keletą mėnesių atlikdamas vidinį tyrimą. Tuomet man susidarė įspūdis, kad yra ne mūsų specialistų, o rangovų klaidos. Neturėjau ir neturiu informacijos, kad nors menkiausioje dalyje mūsų specialistai būtų pasielgę neteisingai. Galbūt STT turi kitokią informaciją. Praeis laikas ir mes sužinosime“, - komentavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Jis teigė ginsiąs specialistus iki to momento, kol nesužinos, kad yra kitaip, nei jie jam aiškino. Kol kas A.Vaitkus teigė esantis įsitikinęs, kad uostui buvo padaryta didelė nauda. Po smulkaus gilinimo atplaukė didesnės gramzdos laivas, kuris paėmė daugiau krovinio. Įdėjus lėšas išvalant uosto dalį jau vien dėl to laivo gautos penkis kartus didesnės pajamos.

„Buvo grėsmė prarasti visą krovinį, nes nepagilinus laivas būtų negalėjęs įplaukti“, - tikino A.Vaitkus. Jis teigė nepripažįstantis, kad STT tikrinimas uoste esanti jo veiklos Uosto direkcijoje dėmė.

„Tai yra mūsų visuomenės mentaliteto atspindys, kai pakabinamas baltas popierius ir pradedama į jį šaudyti. O kai sušaudoma, prisimenama, kad tai buvo tik baltas popierius“, - svarstė A.Vaitkus.

Įžvelgė naudą

Specialiųjų tyrimų tarnyboje tyrimas vyksta dėl prie pusmetį atliktų uosto dugno valymo darbų Malkų įlankoje. Už juos Uosto direkcija rangovui sumokėjo 10 tūkst. 400 eurų.

Iš siurbtas gruntas buvo išgabentas, bet lyg tai išpiltas ne ten, kur turėjo būti. Tai ir paskatino pradėti tyrimą įtarus, kad galėjo būti kažkokie susitarimai.

STT pareigūnai įtarė, kad vienas iš Uosto direkcijos specialistų atlikdamas projekto priežiūrą ir tikrindamas uoste atliktų darbų kokybę, piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo dokumentus. Dėl darbuotojo veiklos Uosto direkcija patyrusi didelę žalą.

Pačios Uosto direkcijos atstovai nuo pat pradžių teigė kitaip.

„Kai įvardijama valstybei padaryta žala, tai yra ryškiai pariebintas pareiškimas. Dėl mažos apimties darbų (išvalyta apie 180 kubinių metrų dumblo), kurie buvo atlikti, jau kitą dieną priimtas laivas ir Uosto direkcija gavo 50 tūkst. eurų rinkliavų. Jei akvatorija nebūtų buvusi išvalyta, laivas nebūtų atplaukęs ir rinkliavų Uosto direkcija nebūtų gavusi“, - aiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Ne tik munduro garbė...

Nedidelis Malkų įlankos gilinimo epizodas, kuriuo susidomėjo SST pareigūnai buvo analizuotas ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos posėdyje. Išreikšta bendra nuostaba, kad uoste, kur kiekviena perkrauta krovinio tona viešajam sektoriui duoda 17,8 eurų, neturi būti ieškoma kabliukų dėl smulkmenų. Akcentuota, kad uosto kompanijos siekiančios skaidraus, teisingo ir atsakingo verslo.

„Tai kas vyksta dėl smulkaus Malkų įlankos dumblo valymo yra pakankamai aktualu visam uostui ne tik Uosto direkcijos mundurui. Krovos kompanijų asociacijoje ypač vertiname Uosto direkcijoje pasikeitusį mikroklimatą, siekį bendradarbiauti su uosto naudotojais, pasitikėjimą, kuris leidžia kaip galima greičiau spręsti daugybę uoste iškylančių klausimų. Toks bendravimas tarp uosto verslo ir Uosto direkcijos turi tęstis“, - svarstė „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidentas Rimantas Juška.

Šiemet per 10 mėnesių krovusi 6 mln. 433 tūkst. tonų krovinių bendrovė „Birių krovinių terminalas“ tapo antrąja kompanija uoste. Jai ypač svarbu, kad prie sąlyginai nedidelio krantinių ilgio ir teritorijos ploto krovos darbai vyktų be jokių trukdžių.

„Esame Nemuno deltos dalyje, kur vyksta intensyvūs užnešimai. Svarbu, kad Uosto direkcija laiku valytų akvatoriją prie mūsų krantinių ir galėtume priimti didelius laivus. Uosto direkcija prie mūsų krantinių nuolat atlieka batimetrinius matavimus. Ji žino mūsų vystymo planus ir reaguoja į mūsų poreikius. Uoste mes tapome ta bendrove, kur investicijos atsiperka greičiausiai“, - dėstė „Birių krovinių terminalo“ vadovas ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidentas Vidmantas Dambrauskas.

Sumažintų gylių įsakymai

R.Juškos teigimu, smulkūs valymai uoste turi būti atliekami nuolat ir operatyviai. Jis prisipažino, kad „Klaipėdos Smeltė“ gavo uosto kapitono įsakymą, jog nuo 13,2 iki 12,8 metrų apribojamas gylis prie 82-87 krantinių, kurių bendras ilgis apie 300 metrų. Pastačius „Centrinio Klaipėdos terminalo“ pirsą, prie šių krantinių ėmė kauptis didesni kiekiai sąnašų.

„Nei mes, nei kitos uosto krovos kompanijos neturėtume gauti pranešimų apie sumažinamus gylius. Uosto direkcija žino problemiškiausias vietas ir turėtų nuolat sekti, kaip jose kinta gyliai. Ir kai tik susikaupia sąnašos jas operatyviai valyti“, - svarstė R.Juška, pridūręs, kad gylių sumažėjimai uosto kompanijų neatleidžia nuo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nes tai nesančios „Force majoure“ sąlygos.

40 centimetrų sumažėjęs gylis labai daug ką reiškia. „Panamax“ tipo laivui tai gali būti iki 10 tūkst. tonų nepakrauto laivo.

Vietų, kur kaupiasi sąnašos uoste yra įvairiuose užutekiuose. Su tokiais reiškiniais susiduria kone visos uosto kompanijos.

Pagrįstai Lietuvos jūrų krovos kompanijų atstovai nerimauja, kad dėl kokių nors išorinių baimių Uosto direkcijoje nepasikeistų požiūris į darbus, kurie turi būti atliekami operatyviai. Prie tokių darbų priskiriami ir nedideli sąnašų valymai.

„Krovos kompanijų atstovai sveikina Uosto direkcijos iniciatyvą įsigyti uoste žemsiurbę. Tai bus garantas, kad užnešimai uoste bus greičiau pašalinti ir nesulauksime uosto kapitono pranešimo apie sumažintus gylius“, - minėjo R. Juška.