Jūreiviai nelegalus apkūlė

Dar didesnis rūpestis būna pabėgėliai laivuose. Jie įšliaužia į laivą tyliai, pasislepia ir, jei laiku nepastebėsi, pamatysi juos iš slėptuvės išlindusius jau jūroje.

Ne vienas Lietuvos jūrininkas yra susidūręs su nelegalais laivuose. Buvęs laivyno gydytojas Pragiedrulis Velička pasakojo istoriją, kaip dar buvusios Lietuvos jūrų laivininkystės laive, išplaukus iš Maroko, jau atviroje jūroje pasirodė du marokiečiai.

Nors įgula prieš išplaukiant iš Maroko laivą apžiūrėjo, tačiau niekam netoptelėjo į galvą, kad du nelegalai lyg gyvatės susirangys ir slėpsis ant denio sukrautose plastmasinių plastmasinių žarnų rietuvėse.

Lietuvos laivo įgula uždarė nelegalus į atskirą kajutę, maitino, gydytojas rūpinosi jų sveikata. Po poros mėnesių atplaukus į Sautamptono uostą jie nepastebimai išlipo iš laivo. Įgula juos sugaudė dar uoste, sugrąžino į laivą. Iš įniršio jūreiviai nelegalus apkūlė. Jei nelegalai būtų pakliuvę anglams, greičiausiai laivą būtų areštavę.

Marokiečiai vėl plaukiojo, skundėsi nuobodžiu gyvenimu laive. Kai laivas grįžo į Maroką, šios šalies valdžia sutiko pasiimti nelegalus, bet už tai pareikalavo 15 tūkst. JAV dolerių. Laivininkystė pinigus sumokėjo, kad tik atsikratytų jais.

Apžiūri laivą du kartus

Tokia istorija buvo prieš porą dešimtmečių. Per tą laiką niekas nepasikeitė. Nelegalai įvairiuose Afrikos uostuose ir toliau stengiasi lyg šešėliai įsėlinti ir pasislėpti laivuose. Klaipėdietis, jūrų kapitonas Rimantas Michailovas nuolat plaukioja iš Portugalijos, Prancūzijos ir Ispanijos į Maroką. Jo laivas gabena po 7 tūkst. tonų metalo, iš kurio marokiečiai darosi armatūrą statyboms.

Rimantas Michailovas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Man pasisekė, kad laivas nėra sudėtingas, jame nelegalai neturi kur pasislėpti“, – sakė jūrų kapitonas R.Michailovas.

Anot kapitono, kaskart prieš laivui išplaukiant iš Maroko uosto daromos dvi jo apžiūros – prieš atsišvartuojant nuo krantinės ir dar kartą – išleidžiant iš laivo locmaną.

Afrikos valstybėse negali nieko žinoti – nelegalas į laivą gali įšliaužti ir tuo metu, kai prie jo prisišvartuoja locmanų kateris. Nelegaliame versle sukasi dideli pinigai, todėl bandomos išnaudoti bet kokios landos.

Jūrų kapitonas R.Michailovas teigė, kad dirbant linijoje tarp Europos ir Maroko su nelegalais dar nesusidūrė. Buvo tik afrikiečių bandymų įsiskverbti į laivą ir jį apvogti. Afrikos uostuose visada turi būti ypač atsargus.

Sugrąžinimas apaugo formalumais

Nelegali migracija laivais yra žinoma nuo seniausių laikų. Mūsų laikais ji suklestėjo ypač smarkiai. Ieškodami

geresnio gyvenimo į laivus skverbiasi ne tik Afrikos, bet ir Centrinės ar Pietų Amerikos gyventojai. Neretai nelegaliai į laivus stengiasi pakliūti ir savose šalyse kriminalinius nusikaltimus įvykdę asmenys.

Į laivus patenkama skirtingais būdais. Vieni apsimeta krovos meistrais, kiti duoda kyšius ir įsitaiso konteineriuose ar tarp krovinių. Pagrindinė laivų migrantų masė skverbiasi lyg žiurkės per švartavimo lynus, inkarų angas, naudojasi specialiais kabliais. Yra fiksuota atvejų, kai nelegalai keliaudavo netgi ant laivų vairo plunksnos.

Nelegalai laivuose jūrų kapitonui ir jūrininkams yra baisiau už pandemiją. Prieš 2–3 dešimtmečius jūroje pastebėjus nelegalą, susitarus su vietos žvejais, jį dar buvo galima grąžinti į krantą. Dabar nelegalo grąžinimo procedūra yra apaugusi įvairiausiais biurokratiniais reikalavimais ir formalumais. Procedūra yra panaši į tą, kokią dabar patiria Lietuva, gavusi nelegalų „dozę“ iš Baltarusijos.

Laivo kapitonui gali kilti didelių problemų, jei nelegalai jų teisių gynėjams pasiguostų, kad juos laive blogai maitino, nedavė vaistų, aprangos, neskyrė atskiros kajutės ar dar blogiau, jei pasakys, kad vertė atlikti kokius nors darbus. Bet koks nelegalas laive įgulai sukuria didžiulį nepatogumą, nervinę įtampą.

Kaip ir Lietuvai, kuri grąžina vieną kitą emigrantą, taip ir laivo savininkams, norint grąžinti zuikius tektų jiems nupirkti bilietus, skirti pinigų kelionės išlaidoms.

Daugėjant nelegalių asmenų, laivyboje įsigali nauja paslauga: laivo savininkai draudžiasi nuo nelegalių migrantų. Tokiu atveju zuikių grąžinimo išlaidas, kurios gali siekti kelias dešimtis tūkstančių JAV dolerių, apmoka draudimo kompanijos.