Numatoma, kad jau kitų metų pradžioje Lietuva turės priimti kelis šimtus pabėgėlių. Prie jų integracijos prisidės ir Klaipėda. Kiek migrantų teks kiekvienai savivaldybei, kaip bus organizuojama jų gyvenamoji vieta ir įsidarbinimas, dar nenuspręsta.

Migrantai rinksis patys?

Daug klausimų – mažai atsakymų. Tokiomis nuotaikomis uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas grįžo iš sostinėje vykusio susitikimo su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene. Kartu su kitų miestų valdžios atstovais jie aptarė institucinės globos pertvarką bei pabėgėlių priėmimo reikalus.

Lietuva per dvejus artėjančius metus ketina iš Italijos, Graikijos ir trečiųjų šalių įsileisti 325 asmenis. Tiesa, kaip bus tvarkomasi su atvykėliais, kol kas kalbama aptakiai.

Planuojama, kad pirmieji migrantai šalį pasieks kitų metų pradžioje. "Tai ženklas, kad reikia neatidėliotinai ruoštis", – akcentavo Klaipėdos meras.

Pasak jo, dažniausiai užduodami klausimai, kiek ir kam teks migrantų, vis dar lieka neaiškūs. Susitikimo metu A.Pabedinskienė užsiminė apie galimybę pačiam asmeniui nuspręsti dėl savo gyvenamosios vietos.

"Solidarizuotis su Europos Sąjungos partnerėmis yra būtina. Tačiau vis dar neaišku, kokiais principais remiantis savivaldybėms bus paskirstyti atvykusieji. Neatmestina galimybė, kad migrantai galėtų išreikšti savo pageidavimą", – užsiminė Klaipėdos vadovas.

Nusišalinti neketina

Galimybę pačiam pabėgėliui pasirinkti miestą meras vertina skeptiškai. Jo teigimu, toks sprendimas, nors ir humaniškas, vargu ar pasitvirtintų.

"O kas nutiks, jei visi panorės gyventi Klaipėdoje arba sostinėje? Tai gali tapti nemenku iššūkiu savivaldybei. Tokiu atveju valstybė turėtų užtikrinti tokio pasirinkimo įgyvendinimo sąlygas", – teigė V.Grubliauskas.

Mero teigimu, būtina aiškiai sudėlioti kriterijus, kuriais remiantis pabėgėliai būtų apgyvendinti šalyje: "Galbūt tai bus daroma pagal laisvų darbo vietų ar darbdavių skaičių, rajono ekonominę situaciją, miesto infrastruktūrą. Bet kokiu atveju negalime nusišalinti nuo šios problemos".

Socialinis būstas – užimtas

Nemažai svarstymų kyla ne tik dėl pabėgėlių gyvenamosios vietos, bet ir konkretaus jų būsto: "Dar vienas klausimas: kokiose patalpose juos apgyvendinti?" – problemą kėlė V.Grubliauskas.

Miesto vadovas nepritartų, jei tai būtų sprendžiama suteikiant socialinį būstą: "Galbūt gelbėtų krepšelis, kurio lėšos leistų jiems patiems nuomotis patalpas. Juk patys turime dideles miestiečių, laukiančių paramos, eiles. Taip pat kyla greito įdarbinimo, socialinių garantijų klausimų. Žodžiu, aiškumo dar trūksta".

Pasak A.Pabedinskienės, finansinę naštą šiuo klausimu prisiima Europos Komisija ir valstybė. O savivaldybės gali prisidėti, visų pirma, suteikdamos informacinę, moralinę pagalbą, kad į svetimą šalį atvykę žmonės kuo greičiau galėtų integruotis į visuomenę.