Šių vabzdžių skraidymo pikas buvo prieš dvi savaites.

„Gali būti, kad vabzdžiai ieškojo kitų mitybinių vietų. Į orą pakilus masiniam skrydžiui, greičiausiai, tokį spiečių nubloškė vėjas. O gūsiui nubloškus jas į vandenį, jos miršta. Vieną sykį net gerves bangos buvo išplovusios“, – pasakojo Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos specialistas Erlandas Paplauskis.

Gamtininkai tikina, kad netrukus vėl bus kažkokių vabzdžių skraidymo pikas, vėl jie bus oro srovių nunešami į jūrą, nukris, bus bangų išskalaujami į krantą ir vėl žmonės nustebs.

„Vėl skambins mums ar žurnalistams klausdami ar „ne Pasaulio pabaiga“. Tuo tarpu taip buvo, yra ir bus, kai mūsų nebebus“, – kalbėjo E. Paplauskis.

Kiekvienais metais tik skiriasi jūros išplautų vabzdžių rūšis, o ne pats jų buvimo faktas.

„Taip yra todėl, kad skirtingų rūšių populiacijų ir masinio skraidymo piko periodai skiriasi. Būna laumžirgių, boružių, žiedmusių, kolorado vabalų, drugių masiniai skraidymai. Bet prognozuoti neįmanoma, kokia rūšis kokiais metais išgyvens ciklo populiacinį piką. Nesmagiau gal buvo tik tada, kai bangos išplovė daug karkvabalių. Dideli vabalai dideliais kiekiais ir kvapą jau sugeneruoja. O daugumą kitų smulkių vabzdžių gamta nepastebimai pati utilizuoja“, – paaiškino gamtininkas.

Vis dėlto aplinkosaugininkai įžvelgia ir teigiamą žinutę.

„Tai reiškia, kad mūsų gamta dar nėra taip išnuodyta pesticidais, kaip kai kuriose kitose ES šalyse, kur tokie masiniai skraidymai pamirštas reiškinys. Sakysite ir gerai, ten mažiau musės puola? Viena vertus, taip yra dėl geriau tvarkomų atliekų, kita vertus, tobulai sutvarkius laukus, nebėra ir gandrų, kitų paukščių, giesmininkai irgi išnyksta kartu su vabzdžiais. Bendra globali paukščių nykimo tendencija yra siejama su industriniu žemės ūkiu, ne tik su intensyvia miškininkyste susijusi“, – patikino E. Paplauskis.