- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos pajūrio zonoje – tiek Kuršių nerijos nacionaliniame parke, tiek ir žemyninėje dalyje, prie Olando Kepurės, gamtininkai dar pernai džiaugėsi aptikę šių vietų retenybę – kopūstą primenantį druskamėgį smėlynų augalą – pajūrinę balžą, Lietuvoje nematytą 200 metų. Pernykštėse augavietėse ji žaliuoja ir šiemet, vis dėlto dauginasi dar labai lėtai.
Pernai Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos biologai, vykdydami pajūrinės zundos monitoringą, apsauginio kopagūbrio vakariniame šlaite aptiko retos augalo rūšies – pajūrinės balžos (lot. Crambe maritima) augavietę.
Tai buvo pirmasis šios rūšies augimo faktas, užfiksuotas Kuršių nerijoje.
Gamtininkų teigimu, tai 200 metų Lietuvos teritorijoje nematytas augalas.
Augavietė Kuršių nerijoje yra gausiai poilsiautojų lankomoje teritorijoje, todėl aptikusiųjų prašyta augalo nesužaloti – nenulaužti, neiškasti.
Augalą sudarė tik 3 lapai, žiedynai su sėklomis neaptikti nei pernai, nei šiemet.
„KNNP ir šiemet aptikta pajūrinė balža toje pačioje augavietėje. Priešingai nei Pajūrio regioniniame parke, čia augalas žiedų dar nekrauna, bet, atrodo, auga vešlesnis, todėl tikriausiai įsitvirtina, bet dar neplinta. Ar pajūrinės balžos auga ir daugiau, reikėtų vykdyti apskaitas ir ieškoti, galbūt tai bus galima daryti ateityje kartu su pajūrinės zundos apskaitomis. Augalo išlikimui neigiamą įtaką gali turėti rekreacinis poveikis, kadangi augavietė yra rekreacinio prioriteto zonoje. Taip pat augalo išlikimui neigiamos įtakos gali turėti smarkios audros, nes balža auga pačioje apsauginio kopagūbrio papėdėje“, – dienraščiui pasakojo KNNP biologas Žygimantas Valiuška.
Pernai buvo užfiksuotos ir dvi radavietės Lietuvos pajūryje. Pirmąją pajūrinę balžą po daugybės metų Lietuvos pajūrio žemyninėje dalyje, netoli Olando Kepurės, aptiko gamtininkas Almantas Kulbis.
Kažkada seniai pajūrinė balža buvo užfiksuota ties Palanga, bet uostamiesčio ar Karklės prieigose šių augalų iki šiol gamtininkams nepavyko rasti.
Jo buveinių rasta Latvijos, Estijos, Danijos pajūrio ruožuose, jis šiose šalyse yra įprastas augalas.
Pajūrinė balža įdomi tuo, kad tai yra halofitas, kitaip tariant, druskamėgis augalas.
Spėjama, kad jis čia sudygo atsitiktinai, sėklas atplukdžius srovėms iš kitų Baltijos regionų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Palangoje vyks „Gintarinis savaitgalis“: bus veriami ir 200 metrų karoliai
Penktadienį Palangoje prasideda tradicinis festivalis „Gintarinis savaitgalis“, pranešė savivaldybė. ...
-
Konkurso „Saugiausia ikimokyklinio ugdymo įstaiga“ nugalėtojai – Klaipėdos rajonui atstovavę mažieji1
Gegužės 9 dieną Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (VPK) vyko konkurso „Saugiausia ikimokyklinio ugdymo įstaiga“ finalas, kuriame rungėsi aštuonios mažųjų komandos, geriausiomis pripažintos Klaipėdos apskriti...
-
Jaunieji geografijos mokslo aistruoliai
Klaipėdoje sulaukta daugiau nei 80 gabiausių jaunųjų geografų iš įvairių Lietuvos miestų, kurie jėgas išbandė Lietuvos mokinių geografijos olimpiadoje. Šių metų tema: „Kalnai – žemės puošmena“. Moksl...
-
Studentai skelbė spaudos laisvę
Klaipėdos universitete būsimieji žurnalistai triukšmingai ir žaismingai paminėjo 120-ąsias spaudos atgavimo metines, kartu ir Žurnalistų dieną. Retro stiliumi paskelbta apie laisvą spaudą. Dėstytojai ir fakulteto vadovybė pakviesti į kiek ...
-
L. Kasčiūnas apie HIMARS šaudymo pratybas Lietuvoje: tai – naujovė, siunčiant aiškią žinią15
HIMARS šaudymo pratybas Lietuvoje krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas vadina svarbiu Rusijos atgrasymo veiksniu. ...
-
Elegancijos ir kūno plastikos šventė
Klaipėdoje surengtoje elegancijos ir kūno plastikos šventėje – gimnastikos pavasario sporto turnyre „Kregždutės 2024“ – sulaukta per du šimtus gimnasčių – dešimt komandų iš Latvijos, Ukrainos ir...
-
Apie knygas ir gyvenimą – be užuolankų4
„Gerbiama redakcija!“, – taip prasidedančius laiškus iki šiol gauna laikraščių leidėjai. Šią frazę savo knygai pavadinti pasirinko 16 metų dienraščiui „Klaipėda“ vadovavęs žurnalistas,...
-
Už Lietuvą Tėvynę – „cepais“ ir „šaltekais“7
Rašytojas ir visuomenės veikėjas Vytautas Čepas iš peties kirto lietuvių kalbos sergėtojams: „Kalba baigia išsigimti, o jie ką veikia?“ Taip žinomas klaipėdietis sureagavo į vieno restoranų tinklo meniu pateikiamus pa...
-
Uostamiestyje sugedus žibintams, ieškoma kaltininkų5
Antradienio naktį, Debreceno gatvėje ir Taikos prospekte neveikė daugiabučių kiemų žibintai, dėl ko gyventojai pasipiktino, esą vėlai grįžtant iš darbo aklinoje tamsoje nėra saugu. Vieni miestiečiai aiškino, kad šviesos kiemu...
-
Naujoje požeminėje perėjoje Klaipėdoje – svastikos20
Baltijos prospekto naujosios estakados požeminėje perėjoje – ne tik grafičiais, bet ir svastikomis apipaišytos sienos. Kas galėjo jas subjauroti, nežinoma, tačiau už tokių simbolių paišymą gresia nemenkos baudos. ...