Miesteliai – paskendę dūmuose

Tokios akcijos rengiamos ne pirmus metus, joms pasirenkamas tik kūrenimo sezonas. Šiais metais akcija vyko itin šaltu laikotarpiu, kai gyventojai ir įmonės visu pajėgumu kūreno krosnis.

„Tikrinome, kaip eksploatuojamos krosnys ne tik pramoniniuose, bet ir gyvenamuosiuose rajonuose. Situacija gerėja, tačiau pažeidimų vis dar pasitaiko“, – tikino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Al-fredas Šepštas.

Pareigūnai vyko į tas vietoves, kuriose gali būti fiksuoti padidinti taršą skleidžiantys šaltiniai.

„Klaipėdos mieste situacija dėl oro užterštumo dar nėra tokia sudėtinga, o mažuose miesteliuose, kuriuose kone kiekvienas namas šildomas kietojo kuro katilais, dažnokai žiemą net nėra kuo kvėpuoti. Gargžduose, Priekulėje ar upės slėnyje įsikūrusioje Kartenoje ypač vakarais galima užuosti nosį riečiantį degėsių kvapą. Taip yra dėl to, kad žmonės nelabai atsirenka, ką galima kūrenti krosnyse, o ko tikrai negalima į jas dėti“, – pasakojo A.Šepštas.

Surengė 34 reidus

Akcijos tikslas – ne patikrinimų metu nubausti kuo daugiau pažeidėjų, bet atlikti prevencinį darbą, susitikti su žmonėmis ir išaiškinti, kuo gresia beatodairiškas elgesys su aplinka.

Akcijos metu Klaipėdos regione atlikti 34 reidai, per kuriuos patikrinti 248 fiziniai ir juridiniai asmenys.

Du pažeidimai nustatyti Klaipėdos mieste, vienas – Klaipėdos rajone.

„Mūsų tikslas buvo pasižvalgyti po smulkius autoservisus, remonto dirbtuves, baldų gamintojų įmones“, – pasakojo A.Šepštas.

Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas tikino, jog uostamiestyje buvo patikrinta dešimtys garažų kooperatyvų.

„Garažų masyvuose nesunkiai galima aptikti kaminukus, iš kurių pastebi rūkstančius dūmelius. O žmonės degina viską – baldų plokštes, atliekas, dažytus, impregnuotus langų rėmus, duris, staktas, laminuotus baldus, panaudotus rūbus, avalynę, plastikinius indus ar net labai kenksmingą automobilių variklių alyvą. Prieš keletą metų buvome aptikę uostamiesčio pašonėje visą cechą, kuriame buvo kūrenami panaudoti variklio tepalai. Nemenka tuomet bauda buvo skirta, pateiktas ieškinys dėl aplinkai padarytos žalos“, – prisiminė R.Dužinas.

Sulaukia skundų

Pramoniniuose uostamiesčio rajonuose aplinkosaugininkams kur kas paprasčiau pasibelsti į bet kurios įmonės duris, o į privačias valdas ne dažnas įsileidžia tikrintojus.

„Visaip pasitaiko. Buvo atvejų, kai žmonės tvarkingai viską darė, o pas kitus, patikrinę pakurą, krosnyje išvydome ir tai, ko neturėjo būti. Vienoje įmonėje, kurioje apdirbama mediena, išvydome, jog krosnyje deginamos plokštės, kurių deginti negalima“, – pastebėjo R.Dužinas.

Antroji baudų sulaukusi įmonė teikė autoserviso paslaugas. Meistrai į krosnį sviedė net automobilio oro filtrą.

„Net ir pasibaigus akcijai sulaukėme skundo. Rimkų gyventojai skundėsi garažų masyve jaučiantys dūmų smarvę. Nuvažiavome ir radome pilietį, kuris degino įvairias šiukšles“, – patikino R.Dužinas.

Į aplinkosaugininkų akiratį patenka tik galingesnių nei 0,12 megavato (MW) galingumo kietojo kuro krosnių turėtojai.

„Europoje aplinkos užterštumo problemos sprendžiamos kitaip. Pavyzdžiui, Vokietija nustatė laikotarpį, iki kurio individualūs vartotojai privalėjo įsigyti sertifikuotus šildymo katilus, kurių gamintojai gali garantuoti, jog į aplinką nepateks didesni nei nustatyta kiekiai teršalų“, – aiškino A.Šepštas.

Lietuvoje aplinkosaugininkai dažniau būstuose ar įmonėse aptinka primityvias, kone savadarbes krosnis.

Gresia baudos

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai apskrityje nustatė 3 pažeidimus ir surašė protokolus. Paskirta baudų už 330 eurų.

Pažeidėjų padaroma žala vertinama pagal įstatymo nustatytą tvarką. Už atliekų deginimą gresia įspėjimas ar bauda nuo 300 iki 858 eurų. Pirmą kartą tenka susimokėti pusę numatytos minimalios baudos.

Atskirai skaičiuojama ir žala gamtai – minimali suma, kurią už tai tenka pakloti pažeidėjams, yra 51,07 euro.

Aplinkosaugininkai gyventojams primena, kad krosnyje degant atliekoms ar netinkamam kurui, į aplinką išsiskiria žmogaus sveikatai pavojingos medžiagos, kietosios dalelės, kurios kuo smulkesnės ir mažiau matomos, tuo pavojingesnės sveikatai.

Specialistai primena, jog apie galimus aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų pažeidimus galima informuoti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą arba tiesiog paskambinti ištisą parą veikiančiu bendruoju pagalbos centro telefonu 112.

„Svarbu, kad žmonės būtų neabejingi. Aplinka yra visų mūsų, todėl turime visi ja rūpintis“, – tikino R.Dužinas.