Pajūrio kurortų gėlynai – nepigus grožis. Klaipėdoje gėlių sodinimui ir priežiūrai šiemet skirta apie 300 tūkst. litų, Palangoje – beveik milijonas. Beje, palangiškių gėlynai savo plotu yra dvigubai didesni nei uostamiestyje.

Vagystės už 10 tūkst. litų

Klaipėdos miesto gėlynams tiek pernai, tiek šiemet skirta 190 tūkst. litų. Priežiūrai per vasarą – laistymui ir ravėjimui dar reikia apie 100 tūkst. litų.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės teigimu, uostamiestyje daugiau nei 2 tūkst. kv. m ploto apsodinta vienmetėmis gėlėmis ir beveik 3 tūkst. kv. m daugiametėmis.

Dar papildomai yra dvi gėlių piramidės prie Klaipėdos savivaldybės Liepų gatvėje šalia vėliavų, 80 pastatomų vazonų, 64 gėlių loveliai, 124 pakabinami vazonėliai ant apšvietimo atramų Tiltų, Turgaus ir Žvejų gatvėse, taip pat Lietuvininkų ir Teatro aikštėse.

Klaipėdoje gėlėms jau išleista 170 tūkst. litų. 20 tūkst. litų liko rudeninėms našlaitėms. Miesto jubiliejaus proga gėlių tiekėjai Šaulių gatvėje ties Koncertų sale, Klaipėdos arena ir Melnragėje savo pačių lėšomis už 10 tūkst. litų papildomai pasodino gėlių.

Atsodinimui šiais metais ir vėl reikėjo apie 10 tūkst. litų, nes vagystės iš vazų ir gėlynų nesiliauja.

„Būna, kad papokštauja, tik ištraukia iš žemės ir palieka, bet dažniausiai išrauna ir nusineša. Pati važiuodama savo akimis mačiau, kaip prie turgaus viduryje dienos plėšia daigus iš miesto gėlyno, šlykštu“, – piktinosi I.Šakalienė.

Gėlių – hektaras

Papuošti Palangą vien daigams – pavasarinėms, vasarinėms ir rudeninėms gėlėms skirta 140 tūkst. litų. Visai želdinių ir gėlynų priežiūrai kurorte šiemet atseikėta 120 tūkst. litų daugiau nei pernai. Visa suma Palangos gražinimui siekia 980 tūkst. litų – tris kartus daugiau nei Klaipėdoje.

Palanga gėlynų plotais muša ir kitus rekordus pajūryje – vienmečių gėlių yra vienas hektaras.

„Šiemet, kaip nebūtų keista, gėlių nevogė nei pavasarį, nei dabar. Per visus gėlynus nugvelbė gal 100 daigų. Manome, kad čia – ne vagystė. Duok Dieve, kad ir kitais metais taip būtų“, – vylėsi Palangos komunalinio ūkio direktorius Konstantinas Skierus.

Žemė brangesnė už daigus

Neringoje gėlynų plotas siekia apie 1 tūkst. kv. m. Šiais metais jiems išleista apie 34 tūkst. litų, į šią sumą įtraukti sodinimo darbai ir pačių gėlių kaina. Didžiausi ir gausiausi gėlynai – Nidos gyvenvietėje.

Pasak Neringos savivaldybės atstovės Sandros Vaišvilaitės, didelių problemų, susijusių su gėlynų priežiūra, nekyla, esą pasitaiko, jog kas nors įvažiuoja dviračiu ar išrauna kokį daigą, bet tokie atvejai – pavieniai.

„Vis dėlto Neringoje rūpintis želdiniais sudėtinga, nes čia yra neturtingas smėlio dirvožemis, tad žemes tenka atsivežti, o jų atvežimas, anot gėlynus prižiūrinčios ir formuojančios bendrovės “Neringos komunalininkas„ darbuotojų, kainuoja brangiau nei pačios gėlės“, – tvirtino S.Vaišvilaitė.

Teigiama, kad formuojant gėlynus Neringoje stengiamasi atsižvelgti į kraštovaizdį, jo neužgožti gėlėmis, o tik papildyti.

Neringos meras Antanas Vinkus pabrėžė, kad Kuršių nerijos kurorte ypatingą dėmesį želdiniams skiria gyventojai. Gėlynai, prie kurių fotografuojasi Lietuvos ir užsienio svečiai, įrengti net prie daugelio Neringos gyvenviečių daugiabučių.