Melnragėje ir Smiltynėje gelbėjimo stotyse veikiančios pirtys jau kurį laiką kaitina aistras. Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba, kuri išnuomojo pirtis privačioms įmonėms, kaltinama neefektyviai naudojanti savivaldybės turtą.

Kas nusitaikė į pirtis?

48 tūkst. litų – tiek per metus Gelbėjimo tarnybai sumoka bendrovės, nuomojančios pajūrio pirtis. Viena pirtis viešojo konkurso būdu privatininkams išnuomota 2006, kita– 2007 m.

„Jau ketverius metus mus čia drasko dėl tos nuomos. Matyt, kažkam jos labai rūpi. Visuomenininkai buvo net merui raštą parašę, kad nori perimti tas pirtis. Dabar pirtį Smiltynėje nuomoja viena įmonė, Melnragėje – kita. Nuomininkai patys pirtis susiremontavo, investavo“, – pasakojo Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Urbonas.

Sutartys pratęstos teisėtai

Pastaruoju metu ginčai kilo dėl to, ar Gelbėjimo tarnyba teisėtai pratęsė buvusias sutartis su nuomininkais.

„Kai baigiasi nuomos sutartis, Turto skyriaus vadovė Genovaitė Paulikienė kreipiasi į Turto komitetą ir prašo pratęsti sutartį arba skelbti naują konkursą. Mano akimis, sutarties pratęsimas teisiškai švarus, bet yra kitas klausimas, ar patalpos nuomojamos rinkos kaina“, – abejonių pasėjo Kontrolės komiteto narys Vidmantas Plečkaitis.

„Ne mes tas sutartis sudarinėjome ir ne mes pratęsinėjome, tai darė pati biudžetinė įstaiga. Tarybos sprendimas leisti jiems nuomoti patalpas buvo priimtas 2005 m. Nuo to laiko visas procedūras vykdo Gelbėjimo tarnyba“, – tvirtino Turto skyriaus vedėja G.Paulikienė.

Už nuompinigius – įranga

„Auditorių išvadose parašyta, jog nuomos sutartyje nebuvo vieno punkto, teigiančio, kad pasikeitus komunaliniams įkainiams kistų ir nuomos kaina. Tačiau komunalinius mokesčius nuomotojas sumoka pats, todėl mums kainų pokyčiai neturėjo jokios reikšmės. Mes pelną gauname už nuomą. O už elektrą, vandenį, kitus patarnavimus susimoka nuomininkai. Per metus iš jų gauname 48 tūkst. litų nuomos mokesčio. Už tas lėšas šiemet įsigijome naują keturratį, perkame įrangą, padengiame savo patalpų komunalinių paslaugų išlaidų dalį“, – pasakojo V.Urbonas.

„48 tūkst. litų per metus už pirčių nuomą, daug ar mažai? Turto komitetui svarbu, kad turtas nebūtų niokojamas, bet tvarkingai panaudojamas. O apskaičiavimai – Finansų komiteto reikalas. Dabar vėl reikės pratęsti tas sutartis, analizuosime ir trečiųjų asmenų gautus skundus. Bet kai kur juose įžvelgiu ir asmeniškumų“, – pastebėjo Turto komiteto pirmininkas Valerijonas Bernotas.

Pernai Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos darbo užmokesčio fondas buvo 802 tūkst. litų, o šiemet – 761 tūkst. litų. Dar 91 tūkst. savivaldybė skyrė prekėms ir paslaugoms, elektrai, kurui. 2011 m. vasaros sezono metu dirbo 77 gelbėtojai. Dar 30 žmonių yra etatiniai, Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnyboje dirbantys ištisus metus.