Žudanti kvapų "puokštė"

Nuolatos yra deklaruojama, kokia trapi yra Kuršių nerijos, į kurią patenka ir Smiltynė, gamta.

Čia negalima mindyti ir skinti augalų, teršti aplinkos ar kitaip niokoti gamtą. Šunų išmatas privaloma susirinkti.

Tas pats galioja ir karietas traukiantiems arkliukams. Tiesa, važnyčiotojai arklių mėšlą surenka labai tvarkingai, jis nesimėto nei ant žolės, nei ant šaligatvių ar gatvės.

Tačiau visą šią trąšą jie kaupia visai netoliese, miškelyje, didelėje dauboje, kurios tvaikas verčia bjaurėtis aplinkui vaikščiojančius žmones.

"Išlipi iš Senosios perkėlos kelto ir pasuki link Jūrų muziejaus. Čia poilsiautojus ir Klaipėdos svečius "pasitinka" klaikiai dvokiantis, tiesa, jau paskelbtas neveikiančiu, bet veikiausiai taip ir neišvalytas raudonų plytų tualetas-tvirtovė. Pasukus į miškelį, paėjus dar keliasdešimt metrų, pasitinka kompostuojamas arklių mėšlo tvaikas. Ko tikėtis toliau? Nugaišusių žuvų smarvės pajūryje?" – ironizavo klaipėdietė, pasipiktinusi arklių prižiūrėtojų sprendimu gyvūnų mėšlą kaupti netoli žmonių pamėgtų takelių.

Teršti aplinkos negali

Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Armonas patvirtino, kad leidimus šį sezoną teikti važnyčiojimo paslaugas Smiltynėje yra gavę keturi asmenys.

"Bet jie neturi teisės teršti aplinkos. Jie turi susiderinti su miškininkais ar su parko direkcija, kur laikys mėšlą. Leidime nėra numatyta, kur mėšlą kaups, tačiau jie privalo vykdyti visus gamtosauginius reikalavimus. Per apžiūrą jie, žinoma, viską parodo, kaip atliekas surenka. O kur deda kibiro turinį, jau ne mūsų reikalas, ne mūsų funkcija, mes tik duodame leidimą vykdyti veiklą", – kalbėjo R.Armonas.

Švarą ir tvarką Kuršių nerijoje esą turi prižiūrėti parko direkcija.

Paaiškėjo, kad ir direkcijos vadovybei atvira arklių mėšlo kompostavimo dauba Smiltynėje yra naujiena.

Esame per daug jautrūs?

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser tikino, jog prieš kelerius metus su važnyčiotojais buvo sutarta, kad jie visą arklių mėšlą iš Smiltynės išgabens.

Ir jie tą esą darė, bet tik pasibaigus sezonui.

"Turbūt reikia suprasti, kad jie kasdien mėšlo iš Smiltynės išvežti irgi negali. Skambinau miškininkams, jie tikino, kad važnyčiotojams jokių priekaištų dėl to neturi. Galvoju, kad mes jau per daug sterilūs pasidarėme. Suprantu, kad jie ten negali mėšlo kompostuoti, bet kažkaip iki vasaros pabaigos jie juk turi tą mėšlą kažkur laikyti", – teigė A.Feser.

Tačiau A.Feser neslėpė, kad įvertinus, jog tai žmonių gausiai lankoma vieta, mėšlo miškelyje šalia perkėlos neturėtų būti.

"Žinoma, tokius neigiamus dirgiklius reikėtų eliminuoti. Arklininkai, be abejonės, turėtų mėšlą laikyti uždaruose rezervuaruose, o po to jį išvežti", – dėstė A.Feser.

Dienraščiui pradėjus domėtis situacija Smiltynėje, kodėl saugomoje teritorijoje atvirai kompostuojamas arklių mėšlas, per kelias dienas dauba buvo iškuopta ir apmesta lengva velėna. Arklių mėšlo tvaiko čia nebesijaučia.

Beje, veikiausiai išvalytas ir nenaudojamas raudonų plytų tualetas-tvirtovė, nes jau irgi galima praeiti nebepatiriant didelio diskomforto.