"Tai – kruvinoji skėtė. Panašu, kad šiemet pajūryje jų metai. Šiuo laiku jos masiškai skraido. Ir nereikia čia įžiūrėti jokių ženklų. Tai dar nereiškia, kad bus kruvini metai. Nebūtinai skraidant vienoms rūšims būna prasti metai, o masiškai pasirodžius kitoms – kruvini metai", – apie ypatingo grožio laumžirgių būrius kalbėjo Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.

Specialistai paprastąsias nuo kruvinųjų skėčių atskiria pagal kojelių spalvą.

"Jei kojos juodos – kruvinoji skėtė", – patikslino E.Paplauskis.

Prieš keletą metų pajūryje buvo labai daug keturdėmių skėčių. Poilsiautojų dėmesį yra traukę būriai kolorado vabalų, žiedmusių ar boružių spiečiai.

"Šiuo metu šiuos vabzdžius galima stebėti nutūpusius ant smilginių augalų, rugiaveidžių. Jie tupia aukščiau, kad galėtų apžvelgti savo teritoriją. Beje, skėtės yra plėšrios, jos maitinasi smulkesniais vabzdžiais", – paaiškino E.Paplauskis.

Tai dar nereiškia, kad bus kruvini metai.

Kodėl šį rugpjūtį pajūryje pasirodė daugybė kruvinųjų skėčių, paaiškino Jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius.

"Sutapo daug faktorių – turėjo būti palanki temperatūra. Veikiausiai masiškumą nulėmė plėšrūnų nebuvimas. Iš 69 Lietuvoje sutinkamų skėčių rūšių paprastoji ir kruvinoji yra dažniausiai žmonių matoma rūšis. Šiais metais kruvinųjų skėčių iš tikrųjų labai daug įvairiuose šalies rajonuose. Bet pajūryje jos susitelkė, nes pūtė palankūs vėjai. Jos į jūrą neskrenda, nes tai būtų pražūtis, todėl susitelkė pliažuose", – pasakojo S.Karalius.

Skėtės yra vienos geriausių skrajūnų.

"Malūnsparnio sparnai suprojektuoti pagal jų sparnus. Šie vabzdžiai gali nuskristi didelius atstumus", – sakė S.Karalius.

Išsiritusios birželį skėtės būna geltonos spalvos. Rugpjūtį patelės lieka nepakeitusios spalvos, o patinėliai tampa raudoni.

"Iki rugpjūčio parausta. Dabar yra maksimalaus grožio – raudonos kaip kraujas", – kalbėjo S.Karalius.