Kol Palangos valdžia svarstė, kur galima būtų statyti vandens pramogų parką, jos pašonėje ėmė kilti naujas rekreacijos objektas. Kurorto valdininkams nosis nušluostę verslininkai plėtoja ambicingą projektą, kuris, teigiama, neturės analogų visame Baltijos regione.

Įdarbins geotermines versmes

Vos keli kilometrai nuo Palangos esančiame Žibininkų kaime, kurį išgarsino alaus restoranų kompleksas, kasdien vis labiau ryškėja būsimojo statinio kontūrai.

Čia neilgai trukus išdygs vadinamasis Žibininkų kurortas su turizmo ir sveikatinimo centru, kurio procedūroms bus pasitelkti vietos gamtos ištekliai – mineralinis ir geoterminis vanduo bei gydomasis purvas.

Šalia įsikurs dar vienas objektas – etnografinis Mėguvos kaimas.

Turizmo ir sveikatinimo centro komplekse iškils 8 tūkst. kv. m SPA pastatas su viešbučiu, maitinimo bei konferencijų erdvėmis. Vasaros sezono metu centras galės priimti apie 800, o žiemą – maždaug 400 žmonių.

Lauko zonoje suplanuota įrengti atvirus baseinus, pirčių muziejų, kuriame bus galima išbandyti įvairias procedūras.

Etnografiniame Mėguvos kaimelyje numatyta teikti įvairias turizmo paslaugas. Bendrame komplekse, kurio plotas sieks 3,4 tūkst. kv. m, bus sukurta pustrečio šimto vietų apgyvendinimo infrastruktūra.

Čia veiks svečių namai, amatininkų dirbtuvės, restoranai, konferencijų salės.

Įkurtuvės – kitąmet

Skaičiuojama, jog pradėjęs veikti Žibininkų kurortas per trejus metus turėtų pritraukti daugiau kaip pusę milijono poilsiautojų iš Lietuvos ir užsienio.

Abu projektus įgyvendina tai pačiai įmonių grupei priklausančios bendrovės – turizmo ir sveikatinimo centru rūpinasi „Atostogų parkas“, o etnografiniu kaimu – „Saukupa“.

Į naująjį rekreacijos kompleksą numatyta investuoti daugiau nei 36 mln. litų. Pusę sumos, beveik 18 mln. litų, sudarys ES paramos lėšos.

Bendrovės „Atostogų parkas“ direktoriaus Ričardo Jovaišos teigimu, pirmuosius lankytojus turizmo ir sveikatinimo centras priims jau kitąmet. Esą kol kas svarbiausias tikslas – įgyvendinti projektą ir pradėti veiklą, o ilgainiui, jei bus poreikis, ir plėstis.

„Planuojame atsidaryti 2013-ųjų vasaros sezonui. Kol kas statybos vyksta pagal planą ir visu tempu – sukalti pamatai, paklota didžioji dalis lauko inžinerinių tinklų, šiuo metu statomas konstruktyvas, o kitą savaitę bus montuojamos kolonos, rygeliai, plokštės. Vasaros pabaigoje planuojame uždėti stogą“, – pasakojo pašnekovas, pridūręs, jog lygiagrečiai kils ir etnografinis kaimas.

Ir Europoje – vienetai

R.Jovaiša patikino, jog bent jau šiuo metu tai yra Baltijos šalyse analogų neturintis projektas, o ir apskritai esą Europoje tokių objektų – vos vienas kitas.

Pašnekovo pastebėjimu, Vakarų Lietuvos geologiniai sluoksniai turtingi gamtinių išteklių, tokių kaip mineralinis bei geoterminis vanduo, gydomasis purvas – durpės ir sapropelis, tačiau šios gamtos dovanos vis dar deramai nepanaudojamos.

„Dirbame su geriausiais Lietuvos bei užsienio geologais, ir jie vienu balsu patvirtino, kad tai, ko mums reikėtų, yra po mūsų kojomis. Bet viską būtina ištirti, patvirtinti metodikas, o tai didelis darbas, – aiškino R.Jovaiša. – Štai purvo vonios Palangoje yra šiek tiek pamirštos – rusų laikais tai buvo populiaru ir vertinama. Šiek tiek šias procedūras taiko Druskininkai, ir mes žadame jas atnaujinti.“

Pašnekovas neabejoja, jog Žibininkų turizmo ir sveikatinimo centre teikiamos paslaugos bus visa galva pranašesnės už druskininkiečių.

„Mūsų resursai turtingesni mineralinių medžiagų“, – teigė R.Jovaiša.

Valdžia ir verslas – sau

2011-ųjų pabaigoje į pirmuosius statybų darbus kibę projekto plėtotojai įvairiems biurokratiniams formalumams sugaišo keletą metų.

Tačiau, kaip pastebėjo bendrovės „Atostogų parkas“ rinkodaros sistemų patarėjas Raimundas Vaitiekūnas, ne tik tai slopina investuotojų iniciatyvas.

Pašnekovas pasigenda glaudaus valdžios ir privataus verslo bendradarbiavimo, planuojant regiono konkurencingumo strategiją.

„Valdžios struktūros kol kas nepasakė prioritetų, kur turi judėti Vakarų Lietuvos verslas“, – teigė R.Vaitiekūnas, pripažinęs, kad tas pats pasakytina ir konkrečiai apie Klaipėdą.

„Problema, kad į biudžetą pinigai nesurenkami ne dėl miestiečių užgaidų, o dėl valdžios nesupratimo, ką reikia daryti, kad verslas tuos pinigus uždirbtų ir į jį sudėtų. Faktas tas, kad miesto biudžeto maitintojos yra 10 didžiųjų miesto įmonių, o smulkusis ir vidutinis verslas baigia išnykti“, – apgailestavo R.Vaitiekūnas.

Reanimuos „Liną“?

Geoterminio vandens panaudojimo galimybės masina ir Palangos verslininkus. Viena kurorto bendrovė užsimojo vietoje „Lino“ baseino pastatyti daugiafunkcį poilsio kompleksą, kurį sudarytų vandens procedūrų ir baseinų pastatas, sanatorija, sporto centras, viešbutis su konferencijų sale bei trys apartamentų pastatai. Baseinams ketinama naudoti terminius vandenis. Kol kas projektas – tik vizijų stadijos. Jį tikimasi įgyvendinti per trejetą metų.