Savaitgalį uostamiestį talžiusi audra pridarė nemenkų nuostolių. Uraganinis vėjas ne tik parai paralyžiavo Klaipėdos uosto darbą, vartė medžius, bet nuostolių pažėrė ir pajūriui. Klaipėdoje šalinant audros padarinius kviečiami prisidėti gyventojai. Tūkstantiniai nuostoliai skaičiuojami ir toliau nuo uostamiesčio.

Padariniai – dideliame plote

Šeštadienio vakarą Klaipėdoje kilusi audra pridarė tūkstantinių nuostolių. Pirmadienio rytą Klaipėdos savivaldybės atstovai išsirengė apžiūrėti uostamiesčio paplūdimių ir įvertinti audros, pakrikštytos Feliksu, padarytos žalos.

Uostamiestyje audra žalos pridarė nemenkai, tačiau 1999-aisiais siautusiam Anatolijui Feliksas neprilygo. Už jį buvo stipresnė ir prieš kelis metus Smiltynę nuniokojusi audra.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda patikino, jog artimiausiu metu planuojama imtis padarinių šalinimo darbų.

„Po audros didelis plotas yra užterštas lentgaliais ir žabais“, – konstatavo L.Dūda.

Skaičiuoja sugadintus objektus

Stiprus vėjas ir įsisiūbavusi Baltijos jūra apgadino kai kurių takų apačias, iš buvusių 12 suniokojo 11 gėlo vandens kolonėlių. Pačios kolonėlės buvo demontuotos, tačiau audra suniokojo joms statyti skirtus padus.

Vanduo išplovė ir dušams pastatyti skirtus padus, smėlis nuplautas nuo kai kurių šulinių, išplautos žabtvorės, buvusios arčiausiai priekopio.

Įsišėlusi jūra smarkiai sugadino pajūrio vasaros kavinių terasas, kurios stovėjo paplūdimio ruože tarp Neįgaliųjų ir Girulių paplūdimių. Taip pat vėjas palankstė ir stulpų.

„Visi tie žabai su lentomis dabar guli paplūdimyje ir reikia organizuoti pajėgas, viską surinkti ir išvežti“, – pridūrė Miesto ūkio departamento direktorius.

Nuostolių už preliminariai 30 tūkst. eurų

L.Dūda pastebėjo, kad paplūdimiams ir kopoms didesnės žalos nepadaryta. Papildomai atvežti smėlio iš šalia esančių paplūdimių reikės tik Smiltynėje, kur iš po gelbėjimo stoties vanduo išplovė labai daug smėlio.

„Šiukšles, kurias vėjas paskleidė po pajūrį, mes patys padėjome. Verslininkai nenusiardė kavinių terasų, o mes, kaip tyčia, rudenį įrengėme nemažai žabtvorių. Deja, prieš bangas jos yra bejėgės, jos neleidžia migruoti smėliui. O bangos yra visagalės, kai kurios gali net betono plokštę perlaužti“, – konstatavo savivaldybės atstovas.

Kol kas Felikso darbų nuostoliai dar skaičiuojami, tačiau manoma, kad nuostoliai sieks apie 30 tūkst. eurų sumą.

Kvies savanorius

Uostamiesčio paplūdimiams tvarkyti planuojama pasitelkti savanorių pajėgas. Savivaldybė kviečia visus, norinčius prisidėti tvarkant uraganinio vėjo ir įsisiautėjusios audros suniokotus paplūdimius.

Padėti norintieji turėtų kreiptis į įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorių Virginijų Urboną arba į Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių.

„Padėti registruotis žmonės gali ir grupėmis, ir pavieniai asmenys. Kviečiame moksleivius, studentus, kariškius, policininkus ir šiaip neformalų jaunimą padirbėti paplūdimiuose“, – vardijo L.Dūda.

Pašnekovas paaiškino, jog darbams „Klaipėdos paplūdimiai“ suteiks visą reikalingą transportą, kuriuo bus galima sukrauti surinktą medieną.

Kai bus tiksliai suskaičiuota, kokią sumą siekia Felikso padaryta žala, uostamiesčio savivaldybė planuoja kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad ši iš aplinkos rėmimo fondo skirtų audros padarinių likvidavimo ir pirminės infrastruktūros atstatymo darbams reikalingą sumą pinigų.

Suniokojo kurortų paplūdimius

Už panašią sumą nuostolių Feliksas pridarė ir pajūrio kurortuose. Palangos centrinis paplūdimys audros nuniokotas mažiausiai, tačiau taip esą nutiko tik todėl, jog porą metų į paplūdimį vis buvo atvežama smėlio. Kitu atveju, jūra dabar jau laižytų kopas.

Labiausiai nukentėjo Šventosios ir Nemirsetos paplūdimiai. Čia smarkiai apgadintos kopos, vietomis likę vos po pusę. Audra nepataisomai sugadino apie 700 kv. m medinių takų.

„Likimo ironija – galvojome juos nusirinkti šį savaitgalį, nes jau baigėsi rusų Kalėdos. Bet takus nurinko Feliksas“, – pastebėjo įmonės „Palangos komunalinis ūkis“ vadovas Konstantinas Skierus.

Pirmuosius darbus kurorto tvarkdariai ėmėsi vykdyti jau šiandien, tačiau darbo apsčiai.

Trijų dešimčių tūkst. eurų Palanga, kaip ir Klaipėda, planuoja prašyti Aplinkos ministerijos.

Pašnekovas pastebėjo, jog pajūrį smarkios audros užgriūna kas 7–8 metus. Daug paplūdimiuose reikėjo dirbti po 1999 m. siautusio Anatolijaus, vėliau viską pasiglemžė 2007 m. atslinkęs Ernestas, o po jo sutvarkytą infrastruktūrą šį savaitgalį sutrypė Feliksas.

Uoste – ramu

Feliksas jau šeštadienio vakarą sustabdė laivybą Klaipėdos uoste, tačiau sekmadienio vakarą laivų eismą pavyko atnaujinti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus padėjėjos ryšiams su visuomene Dovilės Ringis teigimu, uoste didesnių incidentų neužfiksuota.

Vis dėlto smarkiai 1,27 cm. pakilo vandens lygis, ekstremalia laikoma situacija, kai vandens lygis pakyla 1,5 m.

Siautėjant uraganiniam vėjui jūroje bangų aukštis siekė 6-7 metrus.

Šeštadienį į Vokietiją ir Švediją negalėjo išplaukti du jūriniai keltai, tačiau sekmadienį vakare abu keltai paliko Klaipėdos uostą.

Pirmadienį uoste laivyba vyko sklandžiai, be trukdžių dirbo ir abi perkėlos.

Nukentėjo ir Kuršių nerija

Apžiūrėti audros padarinių pirmadienio rytą išsirengė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Parko direkcijos atstovai įvertinę po audros susidariusią situaciją kol kas nusiteikę optimistiškai.

„Apžiūrėjome visą teritoriją. Tragedijos tikrai nėra, pajūris atsigaus, vanduo nuslūgs ir paplūdimiai bus tokie, kokie buvo“, – sakė parko direkcijos vadovė Aušra Feser.

Pašnekovės teigimu, daugiausia padirbėti teks Kopagubryje, čia daug kur yra nuardyta prieškopė. Pervalkoje keliose vietose jūra nuardė, kelis neplanuotus tvarkyti, laiptus.

„Vien papildomiems laiptams prireiks 30–40 tūkst. eurų. Panašius darbus mes atliekame kasmet. Mūsų metinis poreikis yra apie 120 tūkst. eurų, jeigu šiuos pinigus gautume, tai tikrai viską susitvarkytume“, – patikino direktorė.

Kol kas Aplinkos ministerija nėra numačiusi tokių lėšų, tačiau viliamasi, kad po tokios smarkios ir netikėtos audros bus pokyčių.

Sukiojo šviesoforus

Stiprus vėjas Klaipėdoje darbo pridarė ir gatvių apšvietimų besirūpinančiai bendrovei. Sekmadienio naktį ir dieną įsismarkavęs vėjas, daug kur draskė šventinius papuošimus, nuplėšė pora gatvių apšvietimo stulpų atramų.

Savo kelyje vakaris lenkė bei draskė kelio ženklus, savaitgalį iš rikiuotės išėjo keturi šviesoforai. Bendrovės „Gatvių apšvietimas“ direktorius Algimantas Laurinavičius vardijo, jog šviesoforų darbas sutriko netoli Klaipėdos universiteto, centrinėje miesto dalyje, Tilžės g. bei miesto pietuose.

„Kai kurie šviesoforai po audros buvo nusukti ar kitaip sugadinti. Kol kas dar skaičiuojame nuostolius ir stengiamės kuo operatyviau šalinti gedimus“, – užtikrino A.Laurinavičius.

Žalą skaičiuoja ir gyventojai

Dėl audros nuostolius jau skaičiuoja ir pajūrio regiono gyventojai, jie plūsta į draudikų atstovybes. „Lietuvos draudimo“ atstovai teigia, kad visos šalies gyventojams Feliksas nuostolių pridarė už daugiau nei 120 tūkstančių eurų.

Uraganinis vėjas daugiausiai žalos padarė pajūrio zonos gyventojams, daugiausiai registruojama pranešimų iš Klaipėdos, Šilutės, Tauragės, kitų pajūrio rajonų, taip pat savo žalų skaičiumi išsiskiria Kauno apylinkės.