Rašė veltui?

„Na va, rašiau rugpjūčio 1 d., kad medžio vardo nevertas gluosnis kelia pavojų automobiliams, stovintiems gatvėje. Praėjo tik savaitė ir štai šito gluosnio viena pusė su trimis didelėmis šakomis lūžo pusiau, užgriuvo ant automobilio ir užvertė visą įvažą. Kur dabar kreiptis dėl žalos atlyginimo? Kas nugenės likusias šakas? Kas išveš gaisrininkų nupjautas lūženas?“ – Klaipėdos valdininkų klausė gyventojas.

Žmogus skundėsi miesto savivaldybei, tačiau aiškėja, kad pavojų keliančiu medžiu turėjo pasirūpinti ne ji, o namo bendrija.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė patikino, kad prie daugiabučių namų želdinius prižiūri ir tvarko namo administratorius bendru gyventojų sutarimu.

Kieme tarp Birutės gatvės 25-ojo ir Taikos prospekto 42-ojo namų auga ir daugiau medžių.

Klausimų dėl šių medžių jau buvo kilę prieš metus – buvo teiktas prašymas dėl medžių šalinimo.

Tačiau praėjusių metų liepą savivaldybės atstovai, apžiūrėję medžius, neleido kirsti želdinių – vieno buko, vienos liepos ir trijų beržų, nes prašymas juos šalinti esą buvęs nepagrįstas.

Žmogaus mašiną apgadino nulūžusi gluosnio dalis. Ar kas nors vertino jo būklę, nėra aišku.

Prieš kirtimą stojo piestu

Situacijos, kai ginčai kyla dėl bendrijoms priklausančiose teritorijose augančių medžių, yra labai dažnos ir nekonstruktyvios.

Vienos bendrijos gyventojams iniciatyva išpjauti kieme augančius senus medžius baigėsi žodžių karu.

Pirmuose aukštuose gyvenantys žmonės mėgino įrodyti kaimynams, kad nemato saulės pro senus krūmus, siūlė nupjauti ir kelis medžius, kad butuose būtų šviesiau.

Mėginimai susitarti žlugo labai greitai – aršūs medžių saugotojai mikliai ėmė rinkti parašus ir bendrijos valdybai pateikė raštą, kuriame dauguma gyventojų pasisakė už tai, kad medžiai ir krūmai nebūtų kertami.

Padariniai: tai tik vienas pavyzdžių, kaip miestas atrodė po audros – kai kur lūžusių medžių liekanų neskubėta sutvarkyti. Klaipėdos savivaldybės tinklalapio nuotr.

Kam priklauso žemė?

Gali pasitaikyti tokių situacijų, kai grėsmę keliantis medis auga ne bendrijai ar namo administratoriui priskirtoje teritorijoje, o nesuplanuotame sklype.

2021 m. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėta byla, kurioje aiškintasi, ar teisėtai atlyginti žalą buvo priteista daugiabutį administruojančiai įmonei.

Klaipėdietis kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš daugiabučio namo administratoriaus 8,9 tūkst. eurų žalos atlyginimą.

Ieškovo teigimu, 2020 m. vasaros pabaigoje prie gyvenamojo namo lūžusi ir nukritusi medžio šaka apgadino ieškovui priklausančią transporto priemonę.

Kadangi namo teritorijos tvarkymas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo pavestas namo administratoriui, jis esą privalėjo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos namo aplinkos priežiūros.

Tačiau paaiškėjo, kad prie pastato buvo nesuplanuotas žemės sklypas.

O želdinius, esančius teritorijoje iki įstatymų nustatyta tvarka suformuoto gretimo sklypo ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 m nuo pastatų išorinių atitvarų, privalėjo tvarkyti ne savivaldybė, bet kiti asmenys.

Ginčą sprendusi teisėjų kolegija atidžiai studijavo teisės aktus.

Teisėjų kolegijai tuomet kilo įtarimų, kad uostamiestyje patvirtintos taisyklės gali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams.

Taisykles miesto taryba pakeitė 2022 m.

Pusšimtis vėjovartų

Audra pajūrį talžė šios savaitės pradžioje, tačiau pranešimai apie nuvirtusius medžius iš gyventojų plaukia iki šiol.

Savivaldybė suskaičiavo, kad iš viso mieste užfiksuotos net 49 vėjovartos.

Miesto teritorijoje nuvirtusius medžius dar suskumbama šalinti, bet klaipėdiečiai pyksta dėl privačiose valdose nuvirtusių medžių.

Kai kam šie išvertė tvorą, kitoje vietoje nugulė skersai pėsčiųjų tako.

Tuomet jau vėl prašoma savivaldybės, kad ragintų privačius asmenis susitvarkyti savo teritorijoje lūžusius medžius.

Luizės kvartale, tarp Radviliškio, Plytinės ir Rokiškio gatvių, net keliuose sklypuose vėjas išvertė medžius.

Netoliese namus turintys gyventojai pastebi, kad ten yra visiškai apleisti sklypai.

„Siautėjant Klaipėdai būdingam vėjui, apleistų sklypų medžių šakos lūžta ir virsta ant gretimuose namuose esančių statinių, apgadindami tvoros segmentus, nuplėšiami lietaus nutekėjimo latakai. Negenimi medžiai, nešienaujama žolė plečiasi į gretimų sklypų teritoriją“, – skundėsi vietiniai.

Ką tokiu atveju daryti žalą patyrusiems kaimynams, kai gretimo sklypo šeimininkai nesilaiko tvarkymo ir švaros taisyklių?

Juk kibirais tokio vandens kiekio neišsemsi. Gali tik Dievą tokiu atveju kaltinti.

Skundai Dievui

Žinomas advokatas Mindaugas Kepenis turi tik vieną patarimą – žalą teks prisiteisti teismo keliu.

„Man regis, viskas paprasta. Yra žala. Teismas pasakys, kas kaltas. O jei žmogus rašė skundą, jį išsaugojo, vadinasi, jei medis virto savivaldybės sklype, turės atlyginti žalą savivaldybė. Jei virto bendrijos sklype – bendrija“, – patikino M. Kepenis.

Audros metu nuostolių žmonės patyrė ne tik dėl nuvirtusių medžių, nulūžusių masyvių šakų, bet ir dėl gatves užtvindžiusio vandens.

Šiuo klausimu advokatas laikėsi kitos nuostatos.

„O čia jau būtų sunkoka. Žmogus mato, kad gatvė po vandeniu, ir vis tiek važiuoja. Bet kuriam teismui kiltų klausimas – ko jis lindo į tą vandenį? Tai yra stichinė nelaimė. Jei žmogus mašiną draudęs kasko draudimu, jis gali tikėtis išmokos“, – kalbėjo advokatas.

Kas turėtų atlyginti žalą tiems, kurie pastatė mašinas kiemuose, o ryte pabudę išvydo jas apsemtas?

„Čia jau Dievui visi priekaištai. Jo reikia klausti, kodėl tiek daug vandens užpylė dangus. Tai jau nenugalima jėga (force majeure – lot.). Reikia pasiaiškinti, ar buvo gyventojai įspėti dėl artėjančios audros? Jei buvo, vadinasi, turėjo pasirūpinti mašinų saugumu. Jei nutiko force majeure, dėl to savivaldybės negali apkaltinti. Juk kibirais tokio vandens kiekio neišsemsi. Gali tik Dievą tokiu atveju kaltinti“, – kalbėjo advokatas.

Mindaugas Kepenis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Jau sulaukė prašymų

Klaipėdos savivaldybė iš viso per savaitę sulaukė keturių prašymų atlyginti žalą, patirtą dėl audros.

Prašymai dar svarstomi. Tačiau ir pats uostamiestis skaičiuoja nuostolius.

Danės skvere vanduo užliejo naują fontaną, sugadinta jo įranga, vandens pakėlimo siurblys.

Klaipėdos savivaldybė informavo, kad gyventojai, patyrę žalą dėl audros, gali teikti prašymus dėl žalos atlyginimo.

Tvarka išaiškinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintame Prašymų atlyginti žalą nagrinėjimo tvarkos apraše.

Gyventojas, patyręs žalą, savivaldybei turėtų pateikti paaiškinimą apie žalos aplinkybes. Prašoma, kad būtų nurodytas tikslus laikas, judėjimo kryptis, kitos aplinkybės.

Pravartu nusiųsti įvykio vietos ir patirtų turto apgadinimų nuotraukas.

Jei pilietis jau suremontavo automobilį, patariama pridėti remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Taip pat būtina nusiųsti automobilio registracijos ir techninės būklės dokumentų kopijas.