Pasak muziejaus Gamtos skyriaus vedėjos Jurgitos Tertelienės, tai karpažolinių (Euphorbiaceae – lot.) šeimos augalas – Raudonžiedė karpažolė (Euphorbia milii). Genties pavadinimas duotas antikinio gydytojo Euforbo garbei. Jis aprašė gydomąsias šių augalų savybes.

Liaudyje augalas dažnai vadinamas „Erškėčių vainiku“ ar „Kristaus kančia“. Sako, kad raudoni karpažolės žiedai simbolizuoja Kristaus kraują, o dygliuotas stiebas – jo kančią.

Šis dygus augalas yra kilęs iš Madagaskaro, kur auga akmeninguose šlaituose ir pusdykumėse. Spygliuoti raudonžiedžių karpažolių medeliai arba krūmai natūralioje gamtoje užauga iki 4 m aukščio. Kambaryje gali užaugti iki 1–1,5 m aukščio.

Kad ir kaip būtų keista, šis augalas yra sukulentas (vandenį kaupiantis augalas), vandenį jis kaupia šiek tiek sustorėjusiuose stiebuose.

Šio augalo žiedais dažniausiai laikomos ryškiai raudonos, oranžinės ar baltos pažiedės, o tikrieji žiedai yra vos pastebimi – geltoni, smulkūs. Karpažolių baltos, pieną primenančios, sultys yra nuodingos ir gali sudirginti odą.

Geriausiai šie augalai auga šiltoje, šviesioje ir saulėtoje vietoje. Pakenčia sausą kambario orą. Karpažolę reikia laistyti vidutiniškai, drungnu vandeniu, ramybės periodu – mažiau, tik, kad neišdžiūtų žemė. Tręšti reikėtų kaktusų trąšomis. Augalas nepakenčia šalčio ir skersvėjų. Pavasarį senus augalus galima apgenėti.