Klausimai dėl šeimos verslo

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl šios Palangos miesto savivaldybės tarybos narės elgesio.

Aiškinamasi, ar valstybės politikė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Esą S. Grigorian nenusišalino savivaldybės tarybos posėdyje bandant patvirtinti apleistų ir neprižiūrimų bei naudojamų ne pagal paskirtį pastatų sąrašą.

Į jį buvo įrašytas ir pastatas, kurį tam tikrą laiką nuomojosi bendrovė, o jai vadovauja politikei artimas asmuo.

VTEK aiškinsis aplinkybes dėl S. Grigorian tėčio įmonės "Damicina" nuomotų pastatų, esančių J. Basanavičiaus gatvėje, įtraukimo į apleistų statinių sąrašą.

Kandidatė į Seimą S. Grigorian deklaruoja dirbanti įmonėje "Damicina" direktoriaus pavaduotoja.

Ši įmonė tuo metu nuomojo anksčiau Vladimirui Romanovui priklausiusį viešbutį "Pajūris".

J. Basanavičiaus gatvėje 9 esantis "Pajūris" buvo minimas plataus masto Ūkio banko byloje, kuri vis dar narpliojama. Būtent šiam viešbučiui Generalinė prokuratūra taikė areštą.

Netikėtai 2016 m. be jokių papildomų reikalavimų ir sąlygų Ūkio banko turto ir teisių perėmėjas Šiaulių bankas atsisakė turto įkeitimo, ir šiam objektui buvo panaikinta hipoteka. O tai reiškė, jog turtą galima parduoti.

Pernai rudenį nekilnojamasis turtas buvo parduotas varžytinėse už 1,710 mln. eurų.

Ginčas – dėl sąrašo

VTEK klausimų Palangos tarybos narė sulaukė dėl pernai rugsėjo 27 d. vykusio tarybos posėdžio, kuriame politikė balsavo dėl klausimo, kuriame minimas tas pats viešbutis "Pajūris".

Taryba turėjo apsispręsti dėl miesto teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo.

Tarybos posėdyje vyko audringos diskusijos. Keli politikai stebėjosi, kodėl į sąrašą įtraukti vieni statiniai, o kitų jame neranda.

Palangos tarybos narys Eugenijus Simutis klausė potvarkį pristačiusios specialistės, kodėl iš sąrašo nebuvo išbrauktas statinys, esantis J. Basanavičiaus g. 9, kurį įsigijo kitas savininkas.

Tarybos narys tikino, kad pastato savininkas visus keliamus Statybos skyriaus reikalavimus įvykdė.

Pranešėja pažymėjo, kad nauji pastatų savininkai turėtų kreiptis į Palangos savivaldybės administraciją dėl pasikeitusių aplinkybių, kurias svarsto Apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo komisija. Taip pat pranešėja pažymėjo, kad dėl pastato, esančio J. Basanavičiaus g. 9, nebuvo gautas joks kreipimasis dėl jo išbraukimo iš sąrašo, objektas į jį buvo perkeltas iš 2018 m. sąrašo.

Kilus diskusijoms dėl gausybės kitų apleistų statinių, politikams buvo paaiškinta, kad pirminiame sąraše buvo 26 pastatai, bet buvo išbraukti tie, kurių savininkai yra fiziniai asmenys, nes Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai.

Kas pirko pastatą?

Tarybos narys Saulius Simė klausė, kodėl į sąrašą nėra įtrauktas "Mėtos" pastatas, o J. Basanavičiaus g. 9 įtrauktas, nors abiejų pastatų savininkai yra pasikeitę.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus kalbėjo, jog spaudoje buvo minima, kad objektas J. Basanavičiaus g. 9 yra parduotas, tačiau Registrų centre apie naująjį savininką jokių duomenų nėra.

Meras priminė ir buvusio baseino "Linas" pastatą, kuris yra avarinės būklės, nors savininkas turėjo jį nugriauti per septynerius metus, tačiau to jis nepadarė. Š. Vaitkus tikino, kad apleistų pastatų savininkai bus priversti susitvarkyti jiems priklausantį turtą, didinant jiems mokestinę naštą.

Tarybos narė S. Grigorian klausė, kas vykdo apleistų, neprižiūrimų ir ne pagal paskirtį naudojamų pastatų monitoringą.

Klausimą pristačiusi specialistė sakė, kad patikrinimai vykdomi pagal gautus skundus, pagal kitų institucijų kreipimąsi, taip pat pagal savivaldybės patvirtintą tvarką.

Po audringų diskusijų tarybos nariai sutarė, kad klausimo svarstymą atidės. Patikrinus ir papildžius visą apleistų statinių sąrašą, taryba tą kartą nusprendė jį patvirtinti kito, neeilinio, tarybos posėdžio metu, kuriam paskyrė spalio 17-osios datą.

Spalį vykusiame posėdyje S. Grigorian nedalyvavo, tačiau balsavo pirmajame posėdyje, kuriame ir buvo ne kartą minėtas viešbutis "Pajūris", o jame patalpas nuomojo politikės tėvo įmonė.

Reikalavo griauti

Portalas pernai liepą rašė, kad S. Grigorian šeimos nuomojamas viešbutis "Pajūris" buvo sulaukęs sankcijų.

Paaiškėjo, kad prie pagrindinio pastato suręsti priestatai įvardinti kaip neteisėti, nes rašytinis pritarimas statinio projektui yra pasibaigęs 2017-ųjų gruodžio 31 d.

Palangos savivaldybė nuo 2018 m. siuntinėjo pastato valdytojai bankrutuojančiai įmonei "Bofora" reikalavimus nugriauti nelegalius statinius, tačiau priestatai tebestovi.

Pasak "Sodros" atstovo, 34 eurų alga per mėnesį turėtų pasidomėti Valstybinė mokesčių inspekcija.

Pernai vasarą kilus klausimui dėl šių statinių teisėtumo, pastatą nuomojančiai įmonei "Damicina" jau vadovavo S. Grigorian mama. Moteris savo vyro įmonei paskirta vadovauti 2019 m. sausį.

Dirba už grašius?

Palangiškių dėmesio ši šeima sulaukė ne tik dėl to, jog verslą suko Palangos savivaldybės reikalaujamuose nugriauti statiniuose.

Klausimų kilo ir pažvelgus į "Sodros" duomenis, kuriuose atsispindi piniginiai politikės šeimos verslų reikalai.

S. Grigorian mamos individualioje įmonėje, pasak "Sodros" duomenų, dirba keturi žmonės. Gegužę vidutinis atlyginimas šioje įmonėje buvo 28,83 euro. Liepą šioje įmonėje vidutinė alga siekė 34,41 euro.

Kitoje šios politikės šeimos valdomoje bendrovėje, kurioje S. Grigorian mama yra direktorė, pati tarybos narė – direktoriaus pavaduotoja, mokamas perpus mažesnis atlyginimas nei minimali alga.

Šalyje patvirtintas 607 eurų minimalus atlyginimas.

Įmonėje "Damicina" pluša 28 žmonės. Kitais laikotarpiais dirbo daugiau darbuotojų.

Gegužę čia buvo mokamas 250 eurų atlyginimas. Liepą alga šioje bendrovėje pakilo iki 396 eurų 85 centų. Šie skelbiami atlygio skaičiai yra iki mokesčių, vadinasi, į rankas žmonės čia gauna tikrai apgailėtinus atlyginimus.

Palangiškis Lukas socialinio tinklo "Facebook" viešoje paskyroje "Mūsų Palanga" stebėjosi tokiais politikės šeimos verslo skaičiais.

Vaikinas kėlė klausimą, kodėl jokių tarnybų nesudomina tokio verslo užkulisiai? Jaunuolis paskyroje viešino susirašinėjimą su mergina, kuri esą dirbo S. Grigorian šeimos valdomame bare. Mergina neva tikino, kad per dieną čia mokama vos 15 eurų plius arbatpinigiai.

"Įdomu, kur žiūri Mokesčių inspekcija, ar gali įmonė mokėti 30 eurų atlyginimą Lietuvoje, o gal tai tiesiog slepiami mokesčiai ir dalis atlyginimo keliauja vokeliuose?" – klausė kalbintas rinkėjas.

Nustebino pasisakymai

Jaunuoliui užkliuvo tai, kad viešuose pernai vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimų debatuose S. Grigorian su užsidegimu kalbėjo į kameras, jog jos, kaip socialdemokratų partijos narės, netenkina itin maži palangiškių atlyginimai.

"Lyginant su keturiais šalies kurortais, mūsų žmonės, mūsų kraštiečiai, uždirba mažiausius atlyginimus. 565 eurai į rankas tai yra tie skaičiai, kurie yra liūdinantys. Ir mūsų, socialdemokratų, ši situacija visiškai netenkina", – viešoje diskusijoje kalbėjo moteris.

Gretos: Vilniuje vykusiame partijos suvažiavime 2017 m. S. Grigorian pasisekė patekti į pirmas eiles. Palangiškė valstybės himną traukė šalia premjero Sauliaus Skvernelio. / Karolio Kavolėlio / Fotobanko nuotr.

Palangiškis Lukas, studijavęs šios tarybos narės šeimos verslų subtilybes, stebėjosi, kad pačios S.Grigorian deklaruojamos vertybės ir pažadai rinkėjams labai jau disonuoja su realybe, su kuria susiduria palangiškiai, esą dirbę politikės šeimos įmonėse.

"Man, kaip rinkėjui, nėra suprantami debatuose dalyvaujančios politikės pasisakymai apie šešėlinę ekonomiką bei jos pažabojimo būdus", – teigė vaikinas.

Pati S. Grigorian telefonu pareiškė, kad gandų nekomentuos.

Politikė, tikėtina, matė Palangos gyventojo viešus pasisakymus, nes toje pačioje paskyroje galima aptikti ir pačios S. Grigorian pasisakymus moterų solidarumo tema.

Dirba pagal įstatymus

Palangos tarybos narė S. Grigorian į žurnalistų siųstus klausimus dėl jos šeimos įmonių verslų atsakė lakoniškai.

Domintis, kodėl jos mamos įmonėje keturiems apdraustiems darbuotojams mokama vos 34 eurų su centais alga, atsakė, jog įmonė dirba laikydamasi įstatymų.

Toks pat atsakymas pateiktas ir dėl klausimų, susijusių su įmone "Damicina", kurioje S. Grigorian yra direktoriaus pavaduotoja. Įmonei vadovauja merginos mama.

Į klausimą dėl VTEK pradėto tyrimo politikė pareiškė mananti, kad įstatymo nepažeidė.

"Neabejoju, VTEK skundą objektyviai išnagrinės ir pateiks išaiškinimą", – tikino socialdemokratė.

Penas VMI tyrimui?

"Sodra" skelbia, kad savo svetainėje sukūrusi laisvą prieigą visiems prie atvirų įstaigos duomenų, skatina visuomenę atkreipti dėmesį į itin mažus atlyginimus mokančias bendroves, kadangi neretai taip bandoma išvengti su darbo santykiais susijusių mokesčių.

"Taip, duomenys, kurie yra skelbiami, yra bruto, tai reiškia neatskaičius mokesčių. Mes negalime komentuoti, kodėl konkrečioje įmonėje mokamas 34 eurų atlyginimas. Gal ten dirba keturi žmonės, po vieną valandą per mėnesį?" – svarstė "Sodros" atstovas spaudai Saulius Jarmalis.

Pasak "Sodros" atstovo, 34 eurų alga per mėnesį turėtų pasidomėti Valstybinė mokesčių inspekcija.

Palyginus su Palangoje veikiančiomis kitomis kavinėmis ir restoranais, peršasi išvada, jog tokių mažų algų kaip S. Grigorian šeimos versle seniai niekas nemoka. Kai kur Palangoje galima uždirbti ir tūkstantį eurų.

"Iš "Sodros", VMI ir Valstybinės darbo inspekcijos specialistų sudaryta darbo grupė savo dėmesį pirmiausia kreipia į tas įmones, kurios siekia išvengti Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo bei mokesčių sumokėjimo, darbuotojai įdarbinami ne visu etatu – t. y. formaliai dirba 4 val. per dieną, tačiau faktiškai – 8 val. per dieną. Tokiam darbuotojui oficialiai mokamas atlyginimas už 4 val., o už kitą realiai dirbtą laiką – "vokelyje", – pažymi "Sodra", viešindama įmonių atvirus duomenis.

Pasak "Sodros", ženklus verslo įmonės darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio nukrypimas nuo atitinkamos ekonominės veiklos ir savivaldybės vidutinio darbo užmokesčio vidurio reikšmės, santykinai didelė ne visu etatu dirbančiųjų dalis – tai kriterijai, pagal kuriuos institucijos vertina įmonių rizikingumą minėtais aspektais bei taiko poveikio priemones.