Milijoninis linijos rėmimas

Vienas iš Baltijos jūros ypatumų yra tai, kad čia ypač smarkiai išvystytas jūrų keltų linijų tinklas.

Iki pandemijos jūrų keltų linijų apkrovimas nuolat augo. Per visus Baltijos uostus, panašiai kaip Klaipėdoje, nusirito jūrų keltų didinimo banga. Juos lydėjo uostų infrastruktūros plėtra, kuriems, panašiai kaip ir Klaipėdoje, dalis pinigų buvo skiriama ir iš ES programų.

Didžiulę paramą gavo Lenkija kartu su Švedija dėl Svinouiscio – Istado linijos vystymo.

2017 m. buvo pasirašyta net 130 mln. eurų sutartis.

Keltai: „Polferries“ ir „Unity Line“ laivai Svinouiscio uoste.

Už tuos pinigus Istade turėjo būti sutvarkytos dvi krantinės, įrengta dujų pildymo stotis, pritaikyta priimti du didelius iki 228 metrų ilgio jūrų keltus. Juos taip pat su parama įsipareigojo pastatyti Lenkijos laivybos kompanija „Polska Zegluga Baltycka“ arba „Polferries“.

Parama jūrų keltų statybai siekė per 100 mln. eurų.

Laivų statybos sustojo

Švedijos Istado uosto administracija atnaujino krantines. Tam ji išleido 950 mln. Švedijos kronų (apie 94 mln. eurų). Iš jų 250 mln. Švedijos kronų arba apie 25 mln. eurų sudarė ES parama.

Tačiau nauji keltai tarp Švedijos ir Lenkijos taip ir nepradėjo plaukioti.

Abu jūrų keltai turėjo būti statomi pačioje Lenkijoje – vienas Ščecine, kitas Kolobžege. Ščecine pradėtas statyti laivo kylis ir darbai sustojo. Kolobžege jis net nepradėtas statyti, toliau projektavimo čia niekas nepažengė.

Partneriai: Istado uostas įvykdė savo programą, bet to paties nesulaukė iš partnerių Lenkijoje.

Dėl to, kad nevyksta laivų statyba, kaltinama laivybos kompanija. Ji prasidėjus pandemijai susidūrė su sunkumais ir nesugebėjo surasti laivų statybai reikalingų savos dalies pinigų.

Blogiausia yra tai, kad minėta Lenkijos laivybos kompanija yra valdoma valstybės. Dėl joje įvykusio skandalo dėl nepradėtų laivų statybos surastas ir „iešmininkas“ atleistas kompanijos „Polska Zegluga Baltycka“ prezidentas Piotras Redmerskis.

Grasina susigrąžinti paramą

Ši istorija Lenkijoje tapo rimta problema, kurios negali pajudinti nei Lenkijos infrastruktūros, nei Jūrų transporto ministerijos.

Pandemijos metu užstrigusios jūrų keltų statybos nepavyksta atnaujinti, nors laivų statybos daliai išleista per 12 mln. zlotų (per 2,5 mln. eurų). ES jau grasina atsiimti finansinį šio projekto įnašą.

Norai: „Polferries“ planavo atnaujinti jūrų keltus. Bet koją kiša pandemija.

Finansavimas gali būti atimtas ir iš Istado miesto administracijos, kuri yra uosto savininkė, nors ši ir įvykdė savo įsipareigojimo dalį – ir krantines sutvarkė, ir dujų degalinę laivams įrengė.

Neseniai ES pareikalavo iš laivybos kompanijos „Polferries“ garantijų, kad dujomis varomi keltai į eksploataciją bus įvesti iki 2024 m. Lenkijos infrastruktūros ministerija ėmėsi tarpininkavimo ir garantavo, kad keltai iki to laiko bus pastatyti. Tačiau nėra nurodyta jokių šaltinių, iš kur bus paimta jų statybai koofinansuoti reikalinga dalis pinigų. Laivybos kompanija yra menkos. Jos 2020 metų pelnas siekė vos 22 mln. zlotų (apie 4,8 mln. eurų).