Šalino audros padarinius

Paplūdimių „maitinimas“ smėliu atrodytų tarsi beprasmis darbas, nes didesnė audra vėl jį nuplauna.

Tačiau tokia vieta kaip Palanga prarastų trauką, jei vasarą jos paplūdimiuose nebūtų smėlio, ir atvykėliai iš kitų vietų nerastų kur degintis.

Neretai teigiama, kad statistinis lietuvis supratimą apie jūrą turi tik kaip apie vietą su paplūdimiu, kur yra bangos, gražūs saulėlydžiai ir tolumos laivų siluetai. Ir visai nesvarbu, kad yra didžiulė jūros verslų industrija, uostai, patys įvairiausi laivai ir šimtai tūkstančių žmonių, dirbančių laivybos versle.

Palangos paplūdimių „maitinimas“ smėliu vyko 2020 m. pavasarį. Buvo šalinami 2019 ir 2020 m. žiemos audros padariniai. Pinigų tam buvo skirta iš aplinkosaugos Pajūrio juostos 2014–2020 m. tvarkymo programos.

Paplūdimiai buvo beveik visiškai nuplauti. Buvo numatyta atstatyti 1,68 km pajūrio atkarpą nuo Birutės kalno iki Palangos tilto ir toliau iki Rąžės upės žiočių.

Faktas: be paplūdimių nebūtų ir Palangos kaip kurortinio miesto. / V. Matučio nuotr.

Šį maždaug 2,4 km ilgio paplūdimį po konkurso ėmėsi atstatyti Belgijos ir Lietuvos verslo įmonės. Europoje ir pasaulyje žinoma Belgijos kompanija „Jan de Nul N.V“, kuri buvo dirbusi ir Klaipėdos uoste, iš jūros siurbė smėlį ir specialiu, maždaug 1,6 km ilgio vamzdžiu iš laivo pylė į paplūdimį. Jame dirbusi Lietuvos bendrovės „MT Group“ technika iš smėlio, atgabento iš jūros, formavo 70 m pločio paplūdimį.

Nesusitarė dėl smėlio kiekio

Paplūdimio atkūrimas po audrų Palangos savivaldybei kainavo per 3 mln. eurų.

Buvo paskaičiuota, kad paplūdimiams atkurti reikės apie 180 tūkst. kubinių metrų grunto. Įprasta, kad tokiais atvejais neįmanoma tiksliai numatyti reikalingo smėlio kiekio.

Buvo numatyta išlyga, kad jei smėlio kiekis bus 15 proc. didesnis nei apskaičiuota, paslaugos kaina turės būti peržiūrėta.

Pasibaigus darbams rangovai nurodė, kad iš viso buvo panaudota 273 tūkst. kubinių metrų iš jūros išsiurbto smėlio. Palangos miesto savivaldybė su tokiais skaičiais nesutiko. Kilo ginčas, kurį pradžioje buvo bandoma spręsti su Aplinkos projektų valdymo agentūros pagalba. Neradus sprendimo dėl mokėjimo, rangovų organizacijos kreipėsi į teismą.

Bent kol kas teismų išvada yra tokia, kad Palangos savivaldybė tinkamai atsiskaitė su rangovais už 2020 m. atstatytus paplūdimius.

Reikalauta, kad Palangos miesto savivaldybė papildomai sumokėtų po 607 tūkst. eurų. Kaip tokiais atvejais būna, atsirado reikalavimas mokėti ir delspinigius, palūkanas ar netesybas.

Skundų netenkino ir atmetė

Į Klaipėdos apygardos teismą pakviesti ekspertai pagrindė, kad galėjo būti iškasta ir paplūdimiams pamaitinti panaudota ne daugiau kaip 194 tūkst. kubinių metrų grunto. Toks kiekis kaip realus nurodomas Klaipėdos apygardos teismo nutartyje.

Iš esmės tai lėmė, kad Klaipėdos apygardos teismas atmetė „Jan de Nul N.V“ ir „MT Group“ ieškinį, nurodė, kad Palangos savivaldybė neturi jiems papildomai mokėti už paplūdimių atstatymą.

Teismo nutartyje buvo skelbiama, jog „Teismas daro išvadą, kad ieškovų ieškinys dėl skolos priteisimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl netenkintinas“.

Tuo procesas nesibaigė. Šiemet, lapkričio 23 d., „Jan de Nul N.V“ ir „MT Group“ ginčo su Palangos savivaldybe byla atversta Lietuvos apeliaciniame teisme. Sprendimas liko nepakeistas, o ieškovų „Jan de Nul N.V“ ir „MT Group“ skundas atmestas. Ir šis teismo procesas dar negalutinis. Ieškovai dar turi teisę kreiptis į Lietuvos administracinį teismą.