Poilsį paplūdimyje išsiblaškiusiems atostogautojams apkartina daiktų netektis. Pametę raktus, laikrodį ar mobiliojo ryšio telefoną jie priversti raustis smėlyje.

Piniginėje – tūkstančiai litų

Paplūdimyje besimaudančių saugumą užtikrinančių gelbėtojų postai neretai tampa radinių biuru. Lankytojai vos ne kasdien jiems atneša pliaže rastus daiktus.

„Ne visi poilsiautojai į paplūdimį atvyksta tik su glaudėmis ir rankšluosčiu. Būna tokių, kurie atsineša brangių daiktų, dideles sumas pinigų. Smulkesni daiktai lankytojams neretai iškrenta persirengiant, to poilsiautojai net nepajunta“, – tvirtino Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Urbonas.

Dažniausiai į postus pristatomi namų ir automobilių raktai. Pirmosios Melnragės gelbėtojai jų šią vasarą surinko tris kilogramus. Raktai saugomi specialiame maišelyje – tikimasi, kad atsiras jų savininkai.

„Ne visi raktus pametę poilsiautojai ateina jų ieškoti. Dažniausiai savininkai nesitiki jų atrasti. Tačiau yra ir tokių, kurie ateina į postą ir prašo pagalbos, palieka savo kontaktus“, – pasakojo Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos gelbėtojas Bronius Rudnickas.

Dažniausiai gelbėtojams pristatomi mažai vertingi daiktai – kamuoliai, užrašų knygutės, dokumentai, tuščios rankinės. Gelbėtojai spėja, kad juos išmeta paplūdimių vagys.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai atnešami ir telefonai, o Palangos gelbėtojams – ir banko kortelės. Pernai Melnragėje valytojai rado ir atnešė gelbėtojams piniginę su 1 tūkst. 600 litų. Ji grąžinta savininkui.

Ieško daiktų savininkų

Klaipėdos gelbėtojai ieško rastų daiktų savininkų. Apie juos skelbiama per garsiakalbį. Palangoje atnešti daiktai registruojami ir apie juos pranešama policijai.

V.Urbonas pasakojo, jog daiktų netekę poilsiautojai bando juos susigrąžinti. Dingusių raktų ar laikrodžių jie ne tik ieško pas gelbėtojus, bet ir pasitelkę metalo detektorių rausiasi po smėlį. Pas gelbėtojus daiktus atradę savininkai neretai jiems atsidėkoja.

Klaipėdos skęstančiųjų gebėjimo tarnybos gelbėtojas Karolis Balšaitis poilsiautojams patarė nesinešti brangių daiktų ir daug pinigų į paplūdimį.

„Pliaže daiktus galima ne tik pamesti. Čia siaučia daug vagių. Jei vis dėlto atsinešamas fotoaparatas, telefonas, svarbu jų nepaleisti iš akių, nepalikti be priežiūros. Tačiau dažniausiai poilsiautojai būna atsipalaidavę ir neprižiūri savo daiktų“, – tvirtino K.Balšaitis.

Reikia saugyklų

Neretai poilsiautojai dėl daiktų saugumo kreipiasi pagalbos į gelbėtojus. Dažniausiai jie prašo prižiūrėti dviračius. Palangoje atostogautojai teiraujasi ir kur galėtų pasidėti smulkesnius daiktus, ar nėra saugojimo kamerų, dėžučių.

„Tokių klausimų sulaukiame daug. Apie saugyklų įrengimą mąstome. Užsienyje jos yra įrengtos paplūdimių prieigose. Palangoje daiktų saugyklos greičiausiai atsiras pastačius naująją gelbėjimo stotį. Jos tikrai labai reikalingos“, – sakė Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.

Prieš dešimtmetį apie saugyklų įrengimą mąstyta ir Klaipėdos paplūdimiuose, bet tai liko neįgyvendinta.

Pasak V.Urbono, daiktų saugojimo dėžutės praverstų. Jo nuomone, teikti šią paslaugą galėtų paplūdimyje dirbantys verslininkai. Daiktai galėtų būti saugojami už atitinkamą mokestį.

„Manau, jog ši paslauga būtų labai populiari tarp poilsiautojų. Nežinau, kodėl verslininkai nepateikia tokios iniciatyvos. Žmonės ne tik daiktų nepamestų, bet ir nuo vagių nenukentėtų. Techniškai įrengti spinteles su raktu ar elektroniniu užraktu tikrai įmanoma“, – tvirtino vadovas.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rimkienė taip pat pritarė, jog idėja įrengti saugojimo kameras gera, bet tam dabar nėra lėšų.