Niokoja be gėdos

„Kiekvienais metais seniūnija stengiasi ką nors gražaus padaryti šioje vietoje: tai pylimus sutvarkome, neįgaliesiems žvejojimo vietą įrengiame, tai aplinką gražiname. O kažkas be jokios sąžinės ir gėdos visa tai niokoja. Nuvažiavusi prie piliakalnio išvydau širdį draskančius vaizdus – keturračiais išvažinėtos visos nuokalnės, įvaža į piliakalnio teritoriją, ratais išdraskyti upelio šlaitai. Visa gerovė, sezonui paruoštos maudyklos virto purvyne“, – šokiruojančiais įspūdžiais dalijosi L.Urbutė.

Jaučiuosi bejėgė, it vandenį šakėmis maišyčiau.

Niokojami ne tik Eketės piliakalnio šlaitai, išvažinėta mažoji aikštelė, Eketės upės vaga, sugadinta ką tik įrengta stovėjimo aikštelė, žalioji zona, sugadinta miško paklotė, vėžėmis išvagotas užtvankos pylimas.

Atvykėliai net nurideno stambius akmenis, kuriais buvo atitvertos piliakalnio prieigos.

Sendvario seniūnė priminė, kad Eketės piliakalnio teritorija patenka į Kultūros paveldo apsaugos teritoriją.

„Tai yra saugoma teritorija. Tačiau niekaip negalime pažaboti keturračių mėgėjų. Man keista ir pikta, kad taip šiai teritorijai abejingos valstybinės institucijos“, – prasitarė Sendvario seniūnė.

Išdraskė: taip atrodo valstybės saugomo Eketės piliakalnio prieigos po šios žiemos – nustūmę įvažą saugojusius akmenis vandalai po piliakalnį zuja it bekele. (Sendvario seniūnijos nuotr.)

Siautėja ir motociklais

Be keturračių mėgėjų, po piliakalnį zuja ir sportinių motociklų savininkai.

„Visas kelias, visos įvažos ir žolė išraižyta padangomis. Baisu. Teko bendrauti su policija, aplinkosaugininkais ir paveldosaugininkais, tačiau niekaip nepavyksta užfiksuoti pažeidėjų“, – pasakojo L.Urbutė.

Dažniausiai rengiami reidai baigiasi šnipštu. Arba niokotojų nepasitaiko, arba jie neria į laukus ir jų sučiupti nebepavyksta.

„Transporto priemonės – be numerių, patys vairuotojai dėvi šalmus. Esu ne kartą vasarą susidūrusi. Tačiau tikrai nejauku su tokiais veikėjais bendrauti. Negaliu jų sustabdyti ir reikalauti pasiaiškinimo, aš – ne policijos pareigūnas. Tačiau valstybės saugoma teritorija – tai visuomenės turtas. Jis negali būti niokojamas. Matome, kad ir privačiais žmonių sklypais važiuojama, visos laukymės išvažinėtos. Užburtas ratas“, – tikino L.Urbutė.

Loreta Urbutė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Trūksta bendrystės

Sendvario seniūnė pastebėjo, kad keturratininkai ir motociklininkai į piliakalnio teritoriją paprastai veržiasi iš gretimų kaimų.

Viltis, kad tokius pažeidėjus padės išaiškinti kaimynai, žinantys, iš kokio kiemo pramogautojai išsuka burzgiančia technika, po truputį žlunga.

„Niekas nenori veltis į konfliktus. Kiti nemato problemos, kad kažkas saugoma teritorija ar svetimais laukais važinėja. Kadangi tokie veikėjai pralekia didesniu greičiu, nespėjama jų nufotografuoti. O paskambinęs Bendruoju pagalbos telefonu žmogus jau įvardijamas kaip pareiškėjas, jis tampa atsakingas už pateiktą informaciją. Jei atvažiuos policija, nieko neras, gal ir kaltas gyventojas liks. Beje, elektroniniu būdu žmonės siuntė policijai filmuotą medžiagą, tačiau jokios reakcijos nesulaukė“, – prisiminė L.Urbutė.

Klaipėdos rajono policijos komisariato vadovas Andrius Burba yra tikinęs, kad šią problemą pareigūnai tikrai žino, ragino gyventojus drąsiai skambinti policijai ir apie visus pažeidimus būtinai pranešti.

„Mano galva, trūksta bendrystės. Visos institucijos, turinčios spręsti šią bėdą, turėtų telktis. Jaučiuosi bejėgė, it vandenį šakėmis maišyčiau. Seniūnija neturi tiek lėšų, kad kaskart atitaisytų suniokotą aplinką. O kažkas, turintis pinigų, gali sau leisti taip elgtis“, – kalbėjo šokiruota L.Urbutė.

Sendvario seniūnė paruošė kreipimąsi į Klaipėdos rajono policijos komisariatą, Kultūros paveldo departamentą, Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekciją, Valstybinių miškų urėdiją.

Nepagautas – ne vagis

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas tikino, kad kartą pats su policijos pareigūnais dalyvavo reiduose.

„Ši istorija sena ir ilga. Esu budėjęs pats, bet kaip tik tuo metu niekas nevažinėjo. Nors esame sučiupę vieno automobilio savininką, kurio mašina buvo palikta įstrigusi. Žmonės pasidalijo fotografijomis, ir policija surado bei nubaudė pažeidėją. Ten – nuolatinis vyksmas. Mano žiniomis, keliukas nuo užtvankos pusės buvo užtvertas akmenimis. Kurį laiką visa tai buvo sustoję. Dabar jei jau keturračiais važinėja, vadinasi, sugebėjo nustumti akmenis“, – kalbėjo L.Kavaliauskas.

Įkliuvo: L.Kavaliauskas ir pats su policijos pareigūnais dalyvavo reide, kurio metu buvo aptikta pažeidėjo mašina. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Jis pripažino, kad nuo piktavalių labai sunku apsisaugoti.

„Žinome, kad rajone įsikūręs motociklininkų klubas. Tačiau, nepagavus piliečio, negali apkaltinti. Kretingos rajone taip pat buvo išvažinėtas vienas piliakalnis. Paaiškėjo, kad į Kretingos rajoną atvažiuodavo Klaipėdos rajone įsikūrusio keturratininkų klubo nariai. Nėra paprasta juos sulaikyti. Tik bendromis pastangomis gali pavykti. Reikia telkti bendruomenę“, – padarė išvadą L.Kavaliauskas.

Paveldosaugininkas stebėjosi, kad tokie pažeidėjai puikiai žino, kur jie važiuoja ir kokios svarbos vietą niokoja.

Padėtų vaizdo kameros

Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vadovė Diana Šeirienė patikino, kad šiais metais pranešimų apie Eketės piliakalnio niokojimą dar nesulaukė.

„Prašome gyventojų fiksuoti tokius įvykius. Nubausti gali tiek policija, tiek mes. Už žolės dangos sugadinimą taip pat gresia baudos. Gali būti, kad ir slaptos kameros padėtų šioje situacijoje. Galėtume pabandyti pasekti. Nubausti nėra sunku, sunku sugauti pažeidėją. Tai yra didžiausia problema“, – kalbėjo D.Šeirienė.

D.Šeirienė pastebėjo, kad jei saugomoje teritorijoje fiksuojami pasikartojantys pažeidimai, privalu imtis visų įmanomų veiksmų.

„Mes kamerų turime ir jas naudojame. Aišku, kad galima būtų bendradarbiauti. Jei būtų vienas įvykis, nebūtų verta šaukti visų tarnybų. Tačiau jei tai vyksta nuolat, tikrai galima telkti visas pajėgas“, – patikino D.Šeirienė.

Siekia griežtinti bausmes

Seime registruota įstatymo pataisa, kuri itin sugriežtins atsakomybę tiems, kurie transporto priemonėmis niokoja gamtą.

Šiuo metu miškų ar saugomų teritorijų niokotojų neatgraso 20–50 eurų baudos už nelegalų pasivažinėjimą miškais ar 140–300 eurų už sunaikintą miško paklotę.

Siūloma už važiavimą transporto priemone miškais ten, kur tai daryti draudžiama, taip pat už neteisėtą važiavimą per miško paklotę įteisinti nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų baudas.

O asmuo, sulaikytas dar kartą darantis nusižengimą, sulauks nuo 1,5 tūkst. iki 3 tūkst. eurų baudos.

Įkliuvus trečią kartą grės transporto priemonės konfiskacija.