Plėtra išpopuliarino atvirukus

1871–1914 m. laikotarpis Rytprūsiuose dažnai įvardijamas kaip "seni geri laikai".

"Jam būdingas Vokietijos imperijos spindesys ir šlovė bei gilūs socialiniai ir ekonominiai prieštaravimai. Vykusi industrializacija – ypač sparti susisiekimo geležinkeliais plėtra – turėjo didelę įtaką visų žmonių gyvensenai", – teigiama atvirukų parodos pristatymo Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje medžiagoje.

Geležinkelis turėjo įtakos, jog per kelias valandas tapo įmanoma aplankyti tolimesnius kraštus, nuvykti prie jūros. Pasilikusiems namuose artimiesiems arba draugams buvo galima siųsti sveikinimus naudojant tuomet populiarėjančius fotografuotus pašto atvirukus. Pradėti gausiai leisti Rytų Prūsijos miestų ir vietovių atvirukai, kurie vėliau dažnai papildydavo privačias kolekcijas.

Gausūs visų šių prisiminimų pavyzdžiai saugomi Rytprūsių kultūros centro bei Rytprūsių vaizdų archyve. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje eksponuojamų atvirukų paroda atspindi net 17 temų. Tai vietovių vaizdai, aikštės, alėjos, paminklai, geležinkelio stotys, tramvajai, jūros pakrantė ir jūra, Baltijos jūros kurortai, gyvenimas paplūdimiuose, humoras ir kitos.

Atvirukų temos

Mažąją Lietuvą, taip pat ir Mėmelį / Klaipėdą pristatantys atvirukai Lietuvoje įvairiose parodose jau demonstruojami kelis dešimtmečius.

Patrauklu: 1910 m. atvirukas, kuriame pavaizduota Dangės upė. / Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Didelę Mažosios Lietuvos atvirukų kolekciją yra surinkęs Raimondas Dilys. Šio kolekcininko atvirukai iš senosios Klaipėdos, Smiltynės, Rusnės, Kuršių nerijos Lietuvoje eksponuojami jau seniai. Buvo pristatomi atvirukai ir iš Tilžės, Karaliaučiaus, kitų istorinių vietovių, kur dabar yra Rusijos anklavas – Kaliningrado sritis.

Fotografuoti atvirukai apie Rytprūsius, Mažąją Lietuvą, Mėmelio / Klaipėdos kraštą pasirodė XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.

Klaipėdos krašto, Palangos, Kuršių nerijos atvirukų aukso amžiumi galima laikyti 1900–1939 m., kai fotografai galėjo fotografuoti laisvai. Dažnai atvirukų akcentais tapdavo ne tik gamta, gyvūnai, gatvės, gražios miestų vietos, paminklai, bet ir tiltai, švyturiai, laivai, žvejų burinės valtys, pašto ir kitos paskirties patrauklesnės architektūros pastatai.

Tarp to meto atvirukų fotografijų XX a. 2–4 dešimtmetyje buvo ir turgaus vaizdai. Tokia Klaipėdos prekyba iš kitų regionų atvykusiems fotografams kėlė susidomėjimą. Tai rodo, kad atvirukų fotografija jau XX a. pirmoje pusėje pamažu virto dokumentine, socialine fotografija.

Sovietmečiu Klaipėdos krašto atvirukais domėjosi ir studentai, ir kolekcininkai.

Po auksinio laikotarpio, tiksliau po 1939 m. prasidėjusi okupacija, po to karas, ilgas sovietmetis įvedė stiprią fotografijų cenzūrą. Dalis to, kas būdavo fotografuojama XX a. pradžioje, antroje jo pusėje tapo strateginiais, o tai reiškia draudimais apipintais objektais. Fotografuodamas ir kam nors, juo labiau į užsienį siųsdamas nuotraukas, kaip atvirukus, žmogus būtų rizikavęs būti įvardytas svetimos valstybės agentu ar šnipu.

Vokiški ir rusiški užrašai

Į atvirukų fenomeną dėmesį yra atkreipęs ir Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas Domas Kaunas.

Jo teigimu, fotografuotinių pašto atvirukų pradžia Europoje laikomi 1869 m. Tokie atvirukai greitai išpopuliarėjo Šveicarijoje, Vokietijoje, Rusijoje. Šiuo metu patys vertingiausi yra XIX a. atvirukai, pradedant nuo 1870 m.

Tiek į Lietuvą, tiek į Mažąją Lietuvą fotografuotiniai pašto atvirukai atkeliaudavo iš to meto imperinių valstybių – Vokietijos ir Rusijos. Jie buvo su vokiškais arba rusiškais užrašais. Nuotraukos, atvirlaiškiai ar pašto atvirukai su lietuviškais užrašais pasirodė XX a. pradžioje.

Klaipėdietiškuose vaizduose ir XX a. pradžioje ant pašto atvirukų iki 1920 m. dar buvo vokiški užrašai ir pristatymas, kad vaizdai yra iš "Memel" miesto. Taip buvo todėl, kad Mažosios Lietuvos vaizdus, kurie virsdavo atvirukais, fotografavo iš Karaliaučiaus, Berlyno ir kitų miestų atvykę fotografai.

Nufotografuoti vaizdai dažniausiai ir "išvykdavo" kartu su fotografais. Tačiau šie vaizdų palikdavo ir Mažosios Lietuvos žmonėms, dažnai juos atsiųsdavo jau kaip atvirukus.

Atvirukų buvo daug

Išsamesnis domėjimasis Mažosios Lietuvos kultūra sovietinėje Lietuvoje prasidėjo XX a. maždaug 6–7 dešimtmečiais. Raginimas rinkti įvairią Mažosios Lietuvos ikonografinę medžiagą sklido ir iš Vilniaus universiteto. Atsirado studentų, kurie kursiniams, diplominiams darbams rinkdavosi temas iš Mažosios Lietuvos istorijos. Jie vaikščiodavo po Mažosios Lietuvos kaimus, kalbėdavosi su žmonėmis. Šie rodė knygas. Būta ir nemažai pašto atvirukų su prieškarinio Klaipėdos krašto vaizdais.

Istorija: pieštas atvirukas su istoriniu Mėmelio miesto vaizdu 1880 m. / Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

"Plečiant tyrimus buvo atkreiptas dėmesys ir į Mažosios Lietuvos lietuvių ypač pamėgtus religinio ir pasaulietinio siužeto spausdintinius sienos paveikslus, tarmiškai vadintus bilderukais (vok. Bild – paveikslas). To krašto gyventojai labai mėgo ir kariškos tematikos vaizdus, nes Prūsijos kariuomenėje lietuviai buvo vertinami dėl geros žirgų priežiūros ir mokėjimo kautis raitiems", – pasakojo D.Kaunas.

Jo teigimu, iš pradžių atvirukus dažniau leido Karaliaučiaus, Tilžės, Klaipėdos, Gumbinės, Įsruties ir kitų miestų knygynai, muziejai, viešbučiai, religinės bei pasaulietinės organizacijos, fotografai, didieji ir smulkieji verslininkai, įžengus į XX a. – visi, kam netrūko idėjų ir ūpo. Atvirukus dėl reklamos leido net bažnytkaimių karčemininkai ir krautuvininkai.

Ekonomiškai klestinčioje Vokietijoje smulkiųjų spaudinių leidyba buvo labai pigi, atvirukai kainavo nebrangiai. Mažosios Lietuvos atvirukų, nuotraukų iš XX a. yra išlikę palyginti nemažai. Nemaža dalis jų atkeliavo ir iš Vokietijos. Tačiau dabar naujų atvirukų iš senojo Mėmelio / Klaipėdos kainos yra išaugusios šimtus kartų, nes originalūs jų šaltiniai yra išsekę. Perpardavinėtojai internetinėje erdvėje siūlo įsigyti tai, kas buvo surasta seniai, bet gulėjo privačiose kolekcijose.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį ", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.