Renovuoti daugiabutį namą apsisprendę palangiškiai pasijuto apgauti. Gyventojai paskaičiavo, kad po renovacijos išlaidos šildymui ir darbams būtų apie 60 proc. didesnės nei dabartinės šildymo sąskaitos. Palyginus skaičius, palangiškių noras imtis modernizacijos išblėso.

Gyventojus pribloškė skaičiai

Viename kurorto naujo rajono sovietmečiu statytame dviejų aukštų daugiabučiame name gyvenantis palangiškis (redakcijai vardas ir pavardė žinomi) ypač buvo susižavėjęs renovacijos idėja. Vyras pats rinko parašus ir kvietė kaimynus imtis namo modernizacijos.

Gyventojus atsinaujinti paskatino akcentavimas, kad išlaidos po modernizacijos šildymui ir paskolai, kurios pinigais vykdomi darbai, padengti bus mažesnės nei sąskaitos už šildymą iki renovacijos, jei šilumos kaina išliks ta pati. Tačiau gavus investicinį planą palangiškiams teko nusivilti.

Kurorte gyvenantis vyras paskaičiavo, kad vien už renovacijos darbus jam teks pakloti apie 288 litus per mėnesį. Tokia suma apskaičiuota, įvertinus 40 proc. valstybės paramą. Vyras atkreipė dėmesį, kad už renovaciją gyventojai turės mokėti visus metus, ne tik per šildymo sezoną.

Gyventojas iš šilumos tiekėjo pasiėmė ataskaitą, kiek per trejus metus sumokėjo už šildymą. 2013–2014 metų sezono metu ši suma siekė 2 330 litų, 2012–2013 m. – 2 958, 2011–2012 m.– 2 609 litus.

"Nė vienais metais suma nesiekė 3 tūkst. litų", – atkreipė dėmesį palangiškis.

Po 20 metų – viskas iš naujo

Vyras, įvertinęs trejų metų išlaidas šildymui, suskaičiavo, kad vidutiniškai per metus už šildymą jis sumokėtų 2 632 litus. Metinės išlaidos renovacijos darbams siektų 3 456 litus.

"Įvertinau, kad šilumos ekonomija po renovacijos mūsų name būtų 70 proc. Tai išlaidos šildymui būtų labai mažos – apie 789 litus. Prie šios sumos pridėjau išlaidas renovacijos darbams. Išeina 4 245 litai. Suma 61 proc. didesnė nei trejų metų sąskaitų už šildymą vidurkis", – dėstė palangiškis.

Kurorto gyventojas atkreipė dėmesį, kad paskolą, už kurią būtų vykdyti renovacijos darbai, numatyta imti 20 metų. Vyras pabrėžė, kad po tiek laiko namą gali reikėti renovuoti iš naujo.

Įtraukė nebūtinų darbų

Palangiškio nuomone, namo, kuriame gyvena, investicinis planas parengtas taip, kad žmonės nenorėtų imtis renovacijos. Į jį įtraukta darbų, kurie nėra susiję su šilumos taupymu.

Pasak vyro, tai – laiptinių remontas, turėklų keitimas. Vyrui nesuprantama ir tai, kodėl reikia keisti visų balkonų langus, geros būklės laiptinės kodines duris, kurios įrengtos prieš penkerius metus.

"Savo balkoną įstiklinau prieš trejus metus. Sumontavau medinius stiklo paketus. Jie man kainavo apie 12 tūkst. litų. Kodėl juos reikia draskyti? Išims mano langus ir sudės plastikinius, kurie visiškai neekologiški. Nemanau, kad tokie darbai būtini. Daugumos kaimynų balkonai yra įstiklinti. Kam keisti langus? Na ir kas, kad jie nėra vienodi. Juk ne tai svarbiausia", – pabrėžė palangiškis.

Gyventojo nuomone, nėra būtina šiltinti ir namo pamato. Jį užtektų nudažyti.

"Suprantu, kad reikia šiltinti rūsio lubas. Jei šie darbai bus padaryti, namo pamato šiltinti nebereikėtų. Rūsyje juk niekas negyvena. Be to, šioje patalpoje pilna vamzdžių. Ir taip būna šilta", – pasakojo palangiškis.

Vyro nuomone, be šių darbų išlaidos renovacijai sumažėtų.

Kenčia maži namai

Kurorte esančio namo gyventojai pateikė pasiūlymų namo administratoriui, kaip reikėtų pakoreguoti investicinį planą, kad sumažėtų išlaidos renovacijai.

Tačiau, anot vyro, kol kas į juos nėra atsižvelgta. Palangiškis abejojo, ar apskritai tai bus padaryta.
Jo nuomone, investiciniai planai turėjo būti rengiami, atsižvelgiant, kiek namas per metus sumoka už šildymą, kad gyventojai nepatirtų papildomų išlaidų.

"Reikėjo parinkti minimalius darbus, kurie padeda taupyti šilumą. Akivaizdu, kad yra tokių, kurių nereikia. Juk renovacija daroma tam, kad gyventojai mažiau mokėtų", – akcentavo vyras.

Palangiškis tvirtino, dar viena didesnės naštos už renovaciją priežastis – mažas namas.

"Reikia šiltinti stogą, rūsio lubas, o suma išdalijama mažesniam gyventojų skaičiui nei, pavyzdžiui, keturių aukštų name, nors stogo bei rūsio lubų plotas ir panašus", – atkreipė dėmesį gyventojas.

Meras džiūgauja be reikalo?

Šiame kurorto name gyvenantys palangiškiai dar nėra pritarę renovacijos investiciniam planui. Tačiau, pasak vyro, optimistų, kurie norėtų imtis darbų, gretos retėja.

"Visi tikėjome magišku sakiniu, kad išlaidos po renovacijos bus mažesnės. Tai buvo tvirtinama visuose pristatymuose, bet likome apgauti. Aš iš karto nemaniau, kad išlaidos bus mažesnės, o galvojau, kad bent tokios pat. Koks tikslas imtis renovacijos? Dabar brangiai mokame už šildymą, o po renovacijos išlaidos dar smarkiai išaugs", – stebėjosi vyras.

Pasak palangiškio, gyventojai dar būtų sutikę renovuoti namą, jei išlaidos būtų 10 proc. didesnės.

"Mokėtume už gražią aplinką, kad statybininkai turėtų darbo, vis ne "Gazpromui", kaip iki šiol. Tačiau 60 proc. tai jau yra labai daug", – pabrėžė vyras.

Palangiškis atkreipė dėmesį, jog kurorto vadovai, tarp jų ir meras Šarūnas Vaitkus, džiaugiasi, kad renovacija įsibėgėjo. Tačiau, vyro nuomone, jie turėjo pasirūpinti, kad viskas būtų išaiškinta gyventojams.

"Kodėl skelbti, kad išlaidos bus mažesnės, jei tai netiesa? Suprantu, kai verslininkai iš vakaro pabrangina prekę, o ryte skelbia akciją. Tačiau čia savivaldybė. Ji turi rūpintis gyventojais. Žmonės pasiskaičiavę nuleis rankas. Manau, kad tokia situacija yra ne tik mūsų name", – spėjo vyras.

Kaina priklauso nuo darbų

Pasak Palangos savivaldybės Ūkio ir turto skyriaus vedėjo Kosto Jakubausko, panašaus skundo buvo sulaukta iš vieno namo. Jis pabrėžė, jog žmonės turi suprasti, kad investicinis planas yra tik planas.

"Kaina priklauso nuo to, kokį darbų paketą žmonės pasirinks. Nebūtina įgyvendinti visų priemonių, o tik tas, kurios taupo šilumą. Taip pat galima rinktis ne auksines plytas, o kitokias. Tačiau jos turi atitikti šilumos taupymo parametrus. Juk jei reikia automobilio, nebūtinai perki mersedesą", – tvirtino vedėjas.

K.Jakubauskas aiškino, kad kiekvieno namo situacija skirtinga.

"Vieniems yra mažesnės metinės išlaidos, kitiems – tik šildymo sezono metu. Tai priklauso nuo namo dydžio, kas jau padaryta jame, kokios priemonės bus įgyvendintos", – komentavo valdininkas.

Vedėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad kiekviename name vyko susirinkimai. Buvo duota laiko pateikti pastaboms dėl investicinių planų. Visi gyventojų pastebėjimai buvo pateikti projektų rengėjams. Šie pagal pastabas, kiek įmanoma, koregavo investicinius planus.

"Jei žmonės niekur nesikreipė, iš kur mes galime žinoti, kad kažkas negerai?" – klausė vedėjas.

Nesigilina į niuansus

Palangoje renovacijos programoje per savivaldybę pirmo etapo metu sutiko dalyvauti 16 namų. Realūs darbai pradėti 10 pastatų. Antrame etape dalyvavo 58 namai. Dabar laukiama, ar gyventojai pritars parengtiems investiciniams planams. Jie gali rinktis iš dviejų variantų.

"Palangoje problemų dėl renovacijos yra, kaip ir visoje Lietuvoje. Manau, kad ši programa įsibėgės. Žmonės turėtų įvertinti, kad anksčiau ar vėliau namą reikės atnaujinti", – komentavo K.Jakubauskas.

Bendrovės "Palangos komunalinis ūkis", kuriai kurorto taryba pavedė įgyvendinti projektą, direktoriaus Konstantino Skieraus teigimu, iš pirmame etape dalyvaujančių namų jokių nusiskundimų nesulaukta. Iš antrojo – buvo.

"Žmonės neįsigilina į niuansus, sudeda visokias išlaidas, kurias iš tikro kompensuos valstybė, ir kyla nesusipratimų", – komentavo vadovas.

Painiojasi tarp eilučių

K.Skierus teigė, jog  jam dar neteko girdėti, kad kuriam nors namui po renovacijos išlaidos išaugtų 60 proc.
Vadovas pasakojo, jog būna atvejų, kai žmonės pasižiūri ne į tą investicinio plano eilutę.

"Jame yra trys eilutės. Pirmojoje – šablonas, kuris taikomas visiems šalies namams. Ten numatyta langų keitimas, rūsio lubų apšiltinimas, rūsio vamzdyno keitimas, nors kai kuriuose namuose nėra tokios patalpos. Tai tik bendrai taikomos rekomendacijos", – teigė vadovas.

Pasak direktoriaus, antra ir trečia eilutė jau pritaikyta konkrečiam namui. Antroje numatyta, kokius darbus galima atlikti, o trečioje – kokius privaloma.

"Neseniai viena gyventoja piktinosi, kad investiciniame plane numatytas rūsio apšiltinimas, kai pastate šio nėra. Ji buvo pasižiūrėjusi į šabloną", – pasakojo direktorius.

K.Skierus pabrėžė, kad investiciniai planai yra parengti gerai. Tačiau rūpesčių kyla, nes jie rengiami neišsiimant architektūrinių ar, jei reikia, paminklosaugininkų reikalavimų.

"Gyventojai pareiškia, kad nori vienokio fasado, o parengus investicinį planą pasirodo, kad toje teritorijoje toks negalimas. Tada kyla nepasitenkinimas ir trintis. Jei pirmiau būtų atsižvelgiama į reikalavimus, tada tokių problemų nekiltų", – pabrėžė vadovas.

K.Skierus taip pat atkreipė dėmesį, kad investiciniai planai yra per daug sureikšminti.

"Investiciniai planai – tarsi šventa karvė. Viskas sukasi aplink juos. Manau, kad "šventa karvė" turėtų būti techniniai projektai. Kol situacija nepasikeis, renovacija neįsibėgės", – dėstė direktorius.

Komentaras

Liudvikas Dūda

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius

Iš klaipėdiečių nesame gavę skundų, kad po modernizacijos išlaidos šildymui ir darbams būtų didesnės nei sąskaitos už šildymą prieš renovaciją. Jei investicinis planas parengtas gerai, taip neturėtų būti. Žinoma, išlaidų dydis paskolai renovacijos darbams padengti priklauso ir nuo laikotarpio, per kurį gyventojai nori ją išmokėti. Jei pastarasis nustatomas labai trumpas, išlaidos šildymui ir darbams gali būti didesnės nei sąskaitos už šildymą prieš renovaciją. Gal savo skaičiavimuose netikslumų privėlė ir patys gyventojai. Pagal investicinius planus po renovacijos sąskaitos už šildymą klaipėdiečiams sumažės apie 50 proc. Likusi dalis lieka renovacijos išlaidoms padengti. Jei ši dalis išdalijama per protingą 10–15 metų laikotarpį, tai po renovacijos sąskaitos už šildymą ir išlaidos darbams tikrai nebus didesnės nei sąskaitos už šildymą prieš renovaciją. Šiuo atveju kalbama apie metines išlaidas. Paskaičiuojama, kiek per metus išleidžiama šildymui ir kiek renovacijos darbams. Klaipėdoje per savivaldybę pirmo etapo renovacijos programoje dalyvauja 22 namai. Nė vienam iš jų nepavyko dar nupirkti darbų. Praėjusią savaitę baigėsi šeši konkursai. Nebuvo gauta nė vieno pasiūlymo. Pagrindinė priežastis – trūksta statybininkų. Be to, darbai smulkūs, o atsakomybė didelė. Dėl to jų nenori imtis stambios kompanijos. Renovacijos programoje per savivaldybę antrajame etape uostamiestyje dalyvauja šeši namai. Penkių iš jų gyventojai pritarė investiciniams planams.