„Žmonėms, kurie niekada nėra buvę uostamiestyje, mėgstu pajuokauti, kad jei buvote sostinėje ir laikinojoje sostinėje, bet nebuvote Klaipėdoje, tai negalite sakyti, jog susipažinote su Lietuva. Tačiau jei apsilankėte Klaipėdoje, o nebuvote sostinėje ir laikinojoje sostinėje, Lietuvą veikiausiai vis tiek pažinote. Klaipėda yra Lietuvos vartai į pasaulį“, – uostamiesčio unikalumu ir jo svarba visai šaliai neabejojo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Žino ir miesto Betliejų

Jam Klaipėda yra gimtasis miestas, o tai, paties žodžiais tariant, labai daug ir pasakyta.

„Tačiau Klaipėda daugeliu požiūriu yra unikalus ir išskirtinis miestas. Pirmiausia galime didžiuotis tuo, jog Klaipėda yra vienintelis miestas Lietuvoje, žinantis ne tik tikslius savo gimimo metus, bet ir dieną bei vietą – savotišką Betliejų. Ir tą Betliejų – Klaipėdos piliavietę – stengiamės atkurti tokią, kokia ji buvo prieš daugybę metų“, – pabrėžė V. Grubliauskas.

Geografiškai taip jau susiklostė, jog prie Kuršių marių ir Baltijos jūros esanti Klaipėda nuo neatmenamų laikų yra uostas.

„Istoriškai buvo taip, jog Klaipėdoje būta įvairių tautų protektoravimo – ir prancūzų, ir vokiečių, ir rusų, ir dar daug ko. Tačiau galiausiai Klaipėda tapo neatsiejama Lietuvos dalimi, bet tas multikultūriškumas, daugiatautiškumas vis tiek labai juntamas. Ko gero, Klaipėda yra puikus pavyzdys, kaip viename mieste gali draugiškai sugyventi įvairių tautų, kalbančių skirtingomis kalbomis, turinčių skirtingus papročius, žmonės“, – pasidžiaugė uostamiesčio meras.

Unikalus gamtos atspalvis

Klaipėda neabejotinai yra vakarų Lietuvos kultūrinis, socialinis, ekonominis centras. Uostamiestį V.Grubliauskas vadina antru pagal svarbą miestu šalyje. Jį lenkia tik Vilnius, nes jis – sostinė.

„Klaipėda ir uostas yra neatsiejami. Tačiau ne tik tai yra uostamiesčio išskirtinumas. Klaipėda yra vienintelis Lietuvos miestas, turintis prieigą ir prie jūros, ir prie Kuršių marių, ir prie upės, ir prie ežerų. Tai ir kuria unikalų gamtinį Klaipėdos atspalvį. Žinoma, jis gal ir nekonkuruoja su Neringa ar Palanga, tačiau vis tiek yra išskirtinis“, – įsitikinęs V.Grubliauskas.

Be to, labai nesudėtinga susikurti galimybę iš Klaipėdos pasigrožėti unikaliu Kuršių nerijos pusiasaliu. Reikia tik įsėsti į Danės upėje prisišvartuojantį greitaeigį laivą „Smiltynė“, kuris sezono metu reguliariai du kartus per dieną kursuoja maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida-Juodkrantė-Klaipėda.

Dviejų valandų ekskursija yra ir atsipalaidavimas, ir Klaipėdos bei Kuršių nerijos pažinimas. Plaukiant greitaeigiu laivu „Smiltynė“ iš uostamiesčio į Nidą, galima pasigrožėti Klaipėdos uosto akvatorijos pietine dalimi, pamatyti Alksnynę ir natūralią jos gamtą, Gintaro įlanką, Juodkrantę, Naglių gamtos rezervato teritoriją kurioje yra pilkųjų kopų buveinė, smėliu užpustytų senųjų gyvenviečių vietos, Pervalką ir jos Žirgų švyturį, Preilą, Bulvikio ragą ir, žinoma, Nidą.

Plaukiant laivu, galima užsisakyti audiogido paslaugą ir tokiu būdu apie kiekvieną objektą bus papasakota labai išsamiai.

Muziejus – šalies vizitinė kortelė

„Mes taip pat turime ruoželį unikaliosios Kuršių nerijos. Smiltynė yra mūsų džiaugsmas ir pasididžiavimas. O joje, Kopgalyje, yra ir unikalusis Lietuvos jūrų muziejus ir delfinariumas. Tokio objekto daugiau nėra ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Mums garbė, kad šis muziejus siejamas su Klaipėdos vardu, nors jis ir nėra pavaldus uostamiesčio savivaldybei. Galima drąsiai teigti, jog Lietuvos jūrų muziejus yra mūsų jūrinės valstybės vizitinė kortelė“, – neabejojo V. Grubliauskas.

Į Lietuvos jūrų muziejų jis tikrai nuvestų Klaipėdoje pirmą kartą viešintį svečią. Jo taip pat lauktų ir ekskursija į Laikrodžių muziejų, koks yra tik uostamiestyje.

„Nepabuvus tame muziejuje, nepamačius jo eksponatų, sudėtinga kalbėti, jog ką nors supranti apie laiką“, – intrigavo V.Grubliauskas.

Plaka kultūros širdis

Anot mero, Klaipėda gali didžiuotis ir savo senamiesčiu, todėl jame su svečiais taip pat apsilankytų.

„Nors dažnai bandoma teigti, kad mūsų senamiestis nėra gražus, per mažas, miręs, manau, kad taip tikrai nėra. Atgimęs „Meridianas“, atnaujintas Klaipėdos dramos teatras senamiesčiui suteikia išskirtinės dvasios ir kolorito. Mūsų senamiestį tikrai ne gėda kam nors parodyti, jis puoselėjamas, tačiau suprantama, kad dėmesio jam niekada nebus per daug“, – teigė V.Grubliauskas.

Jis uostamiesčio svečius mielai palydėtų į gintaro galeriją „Amber Queen“.

„Nežinau daugiau tokios vietos Lietuvoje, kur galima pamatyti tiek daug įstabių gintaro dirbinių, meno kūrinių iš jo. Galerijoje parodoma, eksponuojama tai, ką žmogaus rankos gali sukurti iš gintaro ir tie kūriniai yra gniaužiantys kvapą“, – įspūdžiais dalijosi Klaipėdos meras.

Sveiko miesto statusą turinčiame uostamiestyje apsilankiusį svečią V.Grubliauskas pasodintų ant dviračio ir sykiu su juo pasivažinėtų Klaipėdos dviračių takais, kurių tinklas yra ilgiausias tarp visų šalies miestų.

„Klaipėda turi ir dviračių sostinės statusą, tuo pagrįstai gali didžiuotis ir, manau, kad mūsų dar ilgokai niekas neaplenks“, – įsitikinęs pašnekovas.

Dar vienas uostamiesčio išskirtinumas – visus metus plakanti kultūros širdis.

„Žinoma, jos ritmas vasarą tampa ypač intensyvus. Klaipėdos pilies džiazo festivalis, Jūros šventė, regatos, folkloro festivalis „Parbėg laivelis“ – tai tokie renginiai, kurie savo dydžiu, turiniu, liberalumu, populiarumu tikrai pranoksta bet kokius panašaus dydžio renginius Lietuvoje“, – didžiavosi V.Grubliauskas.

Neįmanoma nemylėti

Jo teigimu, Klaipėda yra tokia turtinga visais aspektais, kad ją pažinti vienos dienos tikrai neužteks. Aplankyti kiekvieną objektą gali užtrukti po dieną.

V.Grubliauskas savo patarimais bandė šiek tiek padėti kuo kokybiškiau pažinti Klaipėdą.

„Norint pajusti uostamiesčio aurą ir dvasią, būtina atvykti į Kruizinių laivų terminalą. Čia matyti marios, matyti, kaip į jas įteka Danė. Iš terminalo galima įžvelgti ir jūros vartus – Lietuvos vartus į pasaulį. Klaipėda unikali ir tuo, kad čia itin daug mažosios architektūros elementų. Ir stebuklingasis peliukas, ir katinas džentelmeno veidu, ir vaiduoklis, ir kaminkrėtys, ir berniukas, kuris laukia kitoje upės pusėje esančios mergaitės bučinio, mažųjų skulptūrų Klaipėdoje tiek daug ir visos jos turi savo legendą, o tai ir žavi“, – kalbėjo V.Grubliauskas.

Neseniai iš Danės „išnėrė“ ir prie Biržos tilto įsikūrė undinėlė, kuri akimirksniu tapo nauju Klaipėdos simboliu.

„Nors Klaipėdoje gimiau, augau, brendau, studijavau, dirbau ir dabar gyvenu, esu skaičiavęs, kad ilgiausiai uostamiestyje esu nebuvęs 2-3 mėnesius. Tai buvo tada, kai tarnavau armijoje. Sunkiai įsivaizduoju, kaip ilgiau galėčiau išgyventi be Klaipėdos. Ji užkrečia taip, kad jos neįmanoma nemylėti, ja nesižavėti“, – uostamiesčiui meilių žodžių nešykštėjo Klaipėdos meras V.Grubliauskas.