Palanga turės daugumą

Pagal naująjį projektą Danės rinkimų apygardoje Vilties apylinkę (nr. 19) ketinama prijungti prie Baltijos rinkimų apygardos.

O prie Danės apygardos bus prijungtos dvi apylinkės (Prekybos uosto ir S.Daukanto), atimtos iš Pajūrio rinkimų apygardos.

Marių apygardoje jokių permainų nebus.

Keturios – Slengių (nr. 30), Karklės (nr. 32), Kalotės (nr. 37) ir Gindulių (nr. 33) rinkimų apylinkės perkeliamos į naujai sukurtą Mėguvos rinkimų apygardą.

Mėguvos rinkimų apygardą turėtų sudaryti minėtos Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijai priklausančios apylinkės su 11,9 tūkst. rinkėjų, visas Palangos miestas (14,6 tūkst. rinkėjų) ir dalis Kretingos rajono apylinkių (4,9 tūkst. rinkėjų).

Taigi Mėguvos apygardoje per 2020-ųjų Seimo rinkimus dominuos Palangos rinkėjai, atsivers galimybė kurorte keliamiems kandidatams.

2016 m. suformuotos Kretingos–Palangos rinkimų apygardos nebelieka, likę Kretingos rajono savivaldybės rinkėjai (27 tūkst.) balsuos Kuršo apygardoje, į kurią įtraukti dar ir Skuodo rajono rinkėjai.

Atsižvelgs į pastabas

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, permainų prireikė, nes įstatymai nurodo, kad apygardų ribos neturi viršyti leistinų nuokrypių.

"Kitaip tariant, negalima tokia situacija, kai vienoje apygardoje vieną Seimo narį renka 25 tūkst. rinkėjų, o kitoje apygardoje – 75 tūkst. Dėl tos priežasties VRK, atsižvelgdama į migraciją tiek šalies viduje, tiek ir išorėje, ėmėsi rinkimų apygardų pokyčių", – paaiškino L.Matjošaitytė.

Dabar iki lapkričio 8 d. visuomenė, politikai, specialistai ar bendruomenės VRK gali teikti pastabas ir siūlymus dėl pakeistų rinkimų apygardų ribų.

"Tada vertinsime tų pasiūlymų turinį ir spręsime, ar tas pasiūlymas yra įgyvendinamas ir racionalus. Tik niekada nebus visi laimingi, bet mes turime pripažinti, kad gyventojų migracija vyksta, ir mes turime nuolat sekti rinkėjų skaičių. Tai yra kiekvienų rinkimų lydinčioji dalis", – teigė L.Matjošaitytė.

Spekuliacijų neišvengta

Rinkimų apygardų ribos buvo pakeistos prieš 2015-ųjų Kalėdas. Tada šios permainos kai kuriose politinėse partijose sukėlė sumaištį.

Mat iš Pajūrio apygardos "iškirpus" Palangą, kurorto politikams dėl Seimo nario mandato tuomet teko kovoti su konkurentais iš Kretingos, kur rinkėjų buvo kur kas daugiau nei Palangoje.

Palangiškiai 2016 m. Seimo rinkimus pralaimėjo socialdemokratų atstovui Antanui Vinkui.

Be to, tąkart prie Klaipėdos buvo prijungti priemiesčiai, o tai sudrumstė ir kitų partijų pozicijas.

Kaip dabar, taip ir tada buvo tikinama, kad permainų reikia, nes yra pažeistos rinkėjų skaičių proporcijos.

Todėl esą buvo atsižvelgta į Konstitucinio Teismo sprendimą užtikrinti lygias rinkimų teises, kad rinkėjų nuokrypis nuo vidurkio nebūtų didesnis nei 10 proc.

Po 2015 m. pertvarkos Klaipėdoje liko Danės, Marių, Baltijos ir Pajūrio apygardos, tik iš pastarosios pašalinta Palanga ir prijungta prie Kretingos apygardos.

Dėl per didelio rinkėjų skaičiaus suskaldyta ir šiek tiek integralesnė tapo Klaipėdos rajono savivaldybė.

Kitaip tariant, prie Klaipėdos buvo prijungti jos priemiesčiai – Karklė, Kalotė, Slengiai, kurie pagal naują projektą jau taps Mėguvos apygardos dalimi.

Kitaip tariant, prie Klaipėdos buvo prijungti jos priemiesčiai – Karklė, Kalotė, Slengiai, kurie pagal naują projektą jau taps Mėguvos apygardos dalimi.

Kaip ir reikėjo tikėtis, ši rinkimų geografija tuomet tapo politikų kuluarinių kovų objektu.

Kai kurios partijos garsiai ištarė Lietuvoje iki šiol mažai vartotą tarptautinį žodį "džerimanderingas" (angl. gerrymandering).

Tai manipuliavimas rinkėjų valia, braižant apygardas ir taip siekiant sutelkti savo rinkėjus, o oponentus išskaidyti.

Tada kai kurių vadinamojo džerimanderingo apraiškų esą buvo galima įžvelgti pakeistame apygardų žemėlapyje.